Laisvas žodis

Transliacijų draudimų oponentai: lengviau skleisti propagandos baimę nei šviesti visuomenę

Karo propagandos ir dezinformacijos problemą Lietuva imasi spręsti draudimu keliu. Lietuvos radijo televizijos komisija (LRKT) pirmą kartą ES istorijoje uždraudė retransliuoti rusiško kanalo „RTR Planeta“ programą. Artimiausiu metu Seimas turėtų svarstyti ir Prezidentės inicijuotas pataisas, kurios už nesantaikos kurstymą numato griežtą atsakomybę transliuotojams ir retransliuotojams. „Užuot ėmusis draudimų, propagandinę medžiagą derėtų demaskuoti“,  – siūlo žodžio laisvės šalininkai bei kviečia aktyvesnio vaidmens imtis švietimo įstaigas, žiniasklaidą, visuomenės grupes bei politinius lyderius.

Martin Deutsch iliustracija (Flickr creative commons)

Į propagandą siūlo atsakyti demokratiškai

„Rusijos propagandos keliamas pavojus yra didelis, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsakinėti į ją simetriškai – rodyti reakciją į kiekvieną išpuolį, atlikti kontrapropagandinius veiksmus. Juk mūsų tikslas nėra saugotis nuo propagandos, o ginti savo orumą ir demokratiją“, – portalui „Manoteises.lt“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, filosofas Gintautas Mažeikis.

Pasak G.Mažeikio, vien tiktai teismais ir ribojimais nuo propagandos apsiginti nepaprastai sudėtinga. „Tai labai riboto efektyvumo priemonės, kartais duodančios net priešingus rezultatus“, – pažymėjo jis. „Jei televizijos laida kviečia karui ar pateikia dezinformaciją, žinoma, kad šią programą galima teisiškai uždrausti. Bet jeigu kalbame apie žodžio laisvę, nuomonių įvairovę, kai vyksta įvairios diskusijos,  tai  atskirti, kas yra dezinformacija, o kas ne, tampa daug sudėtingiau“, – teigė G.Mažeikis.

Profesoriaus nuomone, draudimai problemos neišsprendžia, jeigu pataisos nepasiūlo alternatyvių informacijos šaltinių. „Tik rusų kalba kalbantys piliečiai Lietuvoje pakliūva į bėdą. Kabelinės televizijos siūlo daug alternatyvių užsienio kanalų, bet rusakalbiai neturi galimybės palyginti jų teikiamos informacijos“, – sakė jis. Anot G.Mažeikio, Lietuvoje įstatymai galėtų numatyti pareigą transliuoti kitų šalių kanalus rusų kalba. „Tai galėtų būti rusų kanalai iš Ukrainos, Latvijos, Estijos, Izraelio, Vokietijos, JAV. Pasirinkimas didelis“, – pažymėjo pašnekovas.

Filosofas taip pat siūlo nepamiršti kritiškai mąstančios visuomenės ugdymo. Jo teigimu, kritinį mąstymą ugdo ne draudimai, o propagandos demaskavimas. Šį vaidmenį solidžiau galėtų atlikti ne tik švietimo sistema, bet ir žiniasklaida, specializuotos visuomenės grupės. „Analitinių straipsnių lietuvių kalba žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau, tačiau ne rusų ar lenkų kalbomis. Užuot teigdamos ir drausdamos, televizijų laidos galėtų analizuoti propagandinę medžiagą – pateikti kitos laidos ištraukas ir jas pavesti komentuoti ekspertams. Tokio tipo laidų Lietuvoje itin pasigendame“, – pastebėjo jis.

„Dar viena priemonė – informacinės savigynos grupės, kurios kritiškai demaskuoja propagandinius pranešimus, skelbia alternatyvias žinias, platina karikatūras. Šios save organizuojančios informacinės savigynos grupės yra labai efektyvios. Deja, Lietuvoje tokių turime nedaug“, – pridūrė G.Mažeikis.

Politiniams lyderiams – švietėjų vaidmuo

Į propagandos draudimus skeptiškai žiūri ir politologė Morta Vidūnaitė. Jos teigimu, televizijos programų draudimai interneto amžiuje nepasiteisins. „21-ame amžiuje uždrausti informaciją nėra efektyvu, nes yra kitų galimybių žiūrėti tas programas ir be televizijos. Žmonės sovietmečiu juk rado išeičių – klausė Laisvosios Europos radiją, Amerikos balsą. Ironiška, jog tenka daryti tokias paraleles“, – sakė politologė.

M.Vidūnaitė iš valstybės vadovų pasigenda kritiškos retorikos, kuri ne baugintų visuomenę, o informuotų apie propagandą. „Iš dabartinių prezidentūros pranešimų susidaro įspūdis, jog esame nekaltos avelės, kurias reikia apsaugoti. Tačiau nereikėtų visuomenės laikyti buka“, – teigė ji.

„Ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų keisti ir tobulinti švietimo turinį, skatinti kritinį mąstymą. Trumpalaikėje – ryškus turėtų būti politinių lyderių vaidmuo. Jie turėtų šviesti visuomenę. Visuomet lengviau skleisti propagandos baimę, veikti žmones per emocijas. Tačiau labai trūksta švietėjiškų žinučių“, – samprotavo M.Vidūnaitė.

Pasak politologės, dėl išskirtinio dėmesio propagandos draudimams, nukenčia Lietuvos socialiniai klausimai. „Šiuo metu atkreiptas labai didelis dėmesys į dezinformacijos ribojimą, bet prezidentė praktiškai neskiria dėmesio kitoms aktualioms problemoms – patyčioms, žmogaus teisėms. Trūksta tolerancijos skatinimo, kovos su neapykanta prieš LGBT ir kitas mažumas“, – pažymėjo ji.

Draudimus laiko būtinybe

Kitos nuomonės laikosi politologas Nerijus Maliukevičius. Jo teigimu, transliuotojams ir retransliuotojams bus nelengva priprasti prie sugriežtintos tvarkos, tačiau atėjo metas kamšyti Lietuvos ir ES teisinės aplinkos spragas, kuriomis ilgai naudojosi Rusija.

„Padėtis Europoje ir Lietuvoje pasiekė tokį kritinį lygį, kad egzistuojančioje teisinėje aplinkoje Kremliaus medijos įrankiai sugebėjo pasinaudoti visomis teisėmis ir laisvėmis. Ir nebūtinai propagandai, bet labai agresyvioms masinėms atakoms – smurto prieš tautines, seksualines mažumas skatinimo,  kai kuriais atvejais – ir karo propagandai“, – kalbėjo jis. „Manau, kad situacija reikalauja peržiūrėti teisinę aplinką. Šie procesai dabar vyksta Lietuvoje, bet panašu, kad lygiai taip pat gali startuoti ir Europoje su atitinkamų direktyvų peržiūrėjimu“, – pridūrė jis.

Politologo manymu, retransliuotojai nepasinaudojo galimybe imtis savireguliacijos, todėl draudimai yra neišvengiami. „Retransliuotojai galėjo mąstyti apie savo reputaciją, kai į savo tinklelius įtraukė įvairią nesantaiką kurstančius kanalus. Savireguliacija neveikia, o reputacijos argumentus dažnai nusveria ekonominė nauda. Būtų idealu, jei to paties galėtume pasiekti ne draudimų pagalba“, – svarstė N.Maliukevičius.

„Dabar jau suvokta, kas yra tie Kremliaus kanalai, ką jie transliuoja ir kokios gali būti grėsmės, bet nenorima prisiimti atsakomybės. Akivaizdu, kad retransliuotojams iškyla tam tikra dilema, kurios iki šio momento jie nenorėjo spręsti“, – sakė N.Maliukevičius.

Rusų kanalai ir žodžio laisvė – nesuderinama?

Sprendimą drausti propagandines laidas palaiko ir žurnalistas Tomas Dapkus. „Kaip žiniasklaidos atstovui draudimai riboti informacijos laisvę man sukelia pavojaus signalą. Tačiau Rusijos valstybiniai kanalai negali būti laikomi klasikine žiniasklaidos priemone. Tai yra propagandos kanalai, naudojami nelaisvos šalies režimo propagandai, etniniam skaldymui, karo kurstymui. Todėl kriterijai, kurie naudojami laisvoje visuomenėje, ne visai gali būti taikomi šiuo atveju“, – sakė T.Dapkus.

T.Dapkus pastebi, jog analitinių straipsnių ir programų daugėja, tačiau Lietuvos žiniasklaida neturėtų pereiti į tokį pat stilių, kokiu veikia rusiška propaganda. „Lietuvos žiniasklaida turi veikti kaip laisva žiniasklaida ir privalo tuos dalykus demaskuoti. Melaginga informacija eina viena po kitos“, – įspėjo žurnalistas.

„Internete pažiūrėjus Rusijos kanalų laidas labai greitai galima rasti absoliutų melą. Pavyzdžiui, rusai skelbė apie tai, jog Ukrainoje neva įkurtas portalas, kur tariami nacionalistai sudeda kitaminčių pavardes ir skatina juos sunaikinti fiziškai. Apsilankius portale paaiškėja, jog tai žmogaus teisių gynimo organizacija, kuri viešina šiurpius nusikaltimus Rytų Ukrainoje vykdančius žmones, bet jokiu būdu nekviečia jų žudyti“, – pasakojo jis.

Paklaustas apie siūlymus užuot draudus propagandą, ją demaskuoti, T.Dapkus teigia, jog svarbu visa tai daryti kartu.  „Yra daug iniciatyvų, kur atskleidžiamas melas. Tačiau vien to nepakanka. Sociologiniai tyrimai rodo, jog propaganda yra efektyvi. Tautinės mažumos Lietuvoje – rusai, lenkai jos įtakai labai pasiduoda. Taigi tam tikrais atvejais transliacijų draudimai pasiteisina“, – teigė jis.

Retransliuotojai priminė įsisenėjusias problemas

Lietuvos retransliuotojai sutinka su griežtų priemonių kovoje su karo propaganda įvedimu, bet atsiriboja nuo atsakomybės stebėti ir vertinti programų turinį. Retransliuotojai taip pat viliasi, jog įstatymo pataisos sutvarkys įsisenėjusią problemą – neleis konkurentams išvengti draudimų.

„Atkreipiame dėmesį į tai, kad nėra paskelbta kriterijų, kas yra netinkama informacija ir kaip ją atskirti. Mūsų nuomone, tokį vertinimą galėtų atlikti valstybės įgaliota institucija. Būtų keista ir nesuprantama, jeigu verslo subjektai imtųsi patys vertinti, kokia informacija yra  netinkama platinti“, – teigė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos vadovė Vaiva Žukienė.

Retransliuotojai ilgą laiką reiškia nepasitenkinimą dėl rinką prižiūrinčių institucijų neveiksnumo prieš palydovinę televiziją „Viasat“, kuri ignoruodavo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimus. Tiesa, panašu, kad ši situacija gali pasikeisti – su sprendimu stabdyti „RTR Planeta“ programos transliacijas sutiko ir „Viasat“.

„Labai svarbu, kad įstatymas galiotų visiems ūkio subjektams, teikiantiems tas pačias paslaugas Lietuvos gyventojams, o valstybinės institucijos, prižiūrinčios retransliavimo veiklą, užtikrintų sąžiningą konkurenciją rinkoje. Šiuo metu konkurenciniai santykiai rinkoje yra iškreipti, o valstybės įstaigos nėra pajėgios tai išspręsti. Įstatymo pataisos, retransliuotojų nuomone, privalo sutvarkyti šią įsisenėjusią problemą“, – pažymėjo V.Žukienė.

Papildomų pastabų dėl pataisų turėjo ir bendrovė „Teo“. „Projekte numatoma licencijuoti vieną išskirtinę retransliavimo sritį – tik retransliuotojus, kurie signalams perduoti naudoja Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytus radijo dažnius (kanalus). Perteklinis vieno tipo retransliavimo veiklos licencijavimas yra nesuderinamas su ES ryšių sektoriuje taikomu retransliavimo reguliavimu“, – teigė„Teo“ teisės padalinio vadovės Eglė Gudelytė-Harvey.

„LRTK suteikiamos teisės tvirtinti poįstatyminius teisės aktus, kuriais ji privalo vadovautis. Reglamentavimas, pagal kurį subjektas yra įgaliotas tvirtintis taisykles, kuriomis jis privalo vadovautis, prižiūrėdamas ūkio subjektų veiklą, yra teisiškai ydingas bei neužtikrina nešališkumo, skaidrumo bei funkcijų atskyrimo principų“, – sakė ji.

Prezidentūra: propaganda bus viešinama

Prezidentūros atstovų teigimu, naujosiomis Visuomenės informavimo pataisomis siekiama ne tik riboti netinkamą informaciją, bet ir išplėtus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos galias numatyti šiai institucijai kritiško švietėjo vaidmenį, kurio ir reikalauja draudimų oponentai.

„Kiekvienais ribojimais privaloma siekti teisėtų tikslų ir jie turi būti būtini demokratinei visuomenei. Šie ribojimai, prezidentės nuomone, yra būtini atsižvelgiant į tai, koks dezinformacijos mastas yra skleidžiamas ir kokia dalis visuomenės nuolatos stebi tuos televizijos kanalus”, – teigė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja teisės klausimais Gabija Grigaitė. „Prezidentės nuomone, baudos yra efektyvus ir veiksmingas ginklas informaciniame kare“, – pridūrė ji.

„Kalbant apie demaskavimą, niekas nesako, jog vienų priemonių teikimas neleidžia imtis kitų. Viskas turi būti daroma kartu. Turėdama teisėkūros keitimo teisę prezidentė darė tai, ką ji galėjo geriausiai – siekė ištaisyti teisinio reguliavimo spragas ir užtikrinti tinkamą valstybės reakciją į pasikeitusią geopolitinę situaciją“, – pažymėjo G.Grigaitė.

„Manome, kad Komisija turėtų labai aiškiai pasakyti visuomenei, kas yra ta draudžiama informacija, kokiu atveju ji turėtų būti vertinama ir ko kiekvienas asmuo gali tikėtis besikreipęs”, – apie LRTK vaidmenį kalbėjo patarėja.

Anot G.Grigaitės, iškilus abejonėms dėl programų turinio, transliuotojams ir retransliuotojams jau dabar yra suteikiama galimybė konsultuotis su LRTK. „Labai svarbu, kad kiekvienas asmuo jaustų atsakomybę toje asmeninėje kovoje su melaginga informacija, kuri labai prieštarauja Lietuvos konstituciniams pamatams”, – pridūrė ji.

Primename, jog praėjusių metų rudenį prezidentės siūlymą riboti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą Seimas atmetė. Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis siūlyta įtvirtinti nuostatą, jog programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. retransliuojamų televizijos programų kiekio televizijos programų pakete.

Naujose pataisose atsisakyta idėjos reguliuoti televizijos programų paketus.  Vietoje to siūloma skirti baudas transliuotojams iki 3 proc. jų metinių pajamų už karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką, kėsintis į šalies suverenitetą. Analogiškos sankcijos būtų pritaikytos ir retransliuotojams už pakartotinį rodymą programos, kurią LRTK pripažino draudžiama.

Įstatymo pataisomis taip pat būtų įvesta atitikties nacionaliniam saugumui procedūra, galimybė teisme ginti viešąjį interesą, išplėstos LRTK pareigos ir atsakomybė. Pataisos leistų kiekvienam gyventojui kreiptis į atsakingas institucijas su prašymu užkirsti kelią draudžiamos informacijos skleidimui.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai