Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Tyrimas: homofobinės patyčios mokyklose paplitusios, bet neatpažįstamos

123rf.com nuotr.

manoteises.lt | 2018 11 14

Ketvirtadalis mokytojų, dalyvavusių Diversity Development Group apklausoje, sako, kad homofobinės ir transfobinės patyčios yra paplitusios Lietuvos mokyklose. Tiesioginių susitikimų metu mokytojai, tėvai ir moksleiviai teigė, kad šis procentas yra didesnis. Jų nuomone – homofobinės ir transfobinės patyčios yra kasdienės ir dažniausiai pasireiškia žeminimu, juokais, neigiamais komentarais, o kartais – fiziniu smurtu, moksleivių atstūmimu.

2018 metais atliktas tyrimas apibendrino anksčiau atliktas analizes ir apklausė mokytojus, o siekiant detalesnių vertinimų, tyrėjai susitiko su moksleiviais, mokytojais, tėvais bei švietimo darbuotojais.

Panašus tyrimas buvo atliktas ir Kipre bei Graikijoje. Graikijos mokytojai labiau nei Kipro ar Lietuvos laiko paplitusiomis homofobines ir transfobines patyčias, taip mano 53% Graikijos, 21% Kipro ir 25% Lietuvos mokytojų. Visose trijose šalyse mokytojai teigė, kad labiausiai mokyklose paplitusios patyčios yra iš mokinių, turinčių antsvorį (CY-69%, GR-65%, LT-42%), mokymosi sunkumų (CY – 51%, GR – 76%, LT – 42%). Lietuvos mokytojų manymu, dažnai tyčiojamasi ir iš vaikų, kurių šeimos yra nepasiturinčios CY-34%, GR-30%, LT-46%. Graikijoje ir Kipre paplitusiomis laikomos patyčios ir iš mokinių iš migrantų šeimų (CY – 54%, GR – 65%, LT – 4%).

Taip pat, visose trijose valstybėse nurodoma, kad dažnai tyčiojamasi iš vaikų, kurie neatitinka tradicinio berniuko ar mergaitės įvaizdžio. Tiesa, šios patyčios mokytojų daug labiau atpažįstamos Graikijoje ir Kipre nei Lietuvoje, atitinkamai 73%, 71% ir 29% mokytojų laiko jas paplitusiomis.

Neigiami komentarai apie LGBT kuria neigiamą klimatą

„Nors Lietuvoje po truputį imamasi priemonių, siekiant sukurti saugesnę aplinką bei reaguoti į patyčias, kai kalbame apie homofobines ir transfobines patyčias mokyklose, jos dažnai lieka nepastebėtos, priskiriamos kitokiai nuomonei ar tiesiog nematomos. Nuolat girdimi neigiami komentarai sukuria nesaugią mokyklos aplinką LGBT asmenims, o taip pat ir bet kam, kas neatitinka kitų įsivaizduojamo tradicinio berniuko ar mergaitės įvaizdžio“, – sako tyrimo vadovas dr. Karolis Žibas.

Mokytojai įvardija, kad nemaža dalis kolegų homofobinių ir transfobinių patyčių neatpažįsta, nes neturi pakankamai žinių, tačiau nėra ir mokymų, kurių metu mokytojai mokytųsi atpažinti, trūksta mokymo priemonių ir metodų, o taip pat mokyklos administracijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos aiškaus palaikymo.

Gera mokykla – saugi mokykla

Seimo narė Aušrinė Armonaitė atkreipia dėmesį į tai, kad apsilankius mokyklose tenka išgirsti, kad patyčių jų mokykloje išvis nėra. „Tai rodo, kad problema nėra matoma ir yra neatpažįstama. Gera mokykla, ne tik kur yra geri pasiekimai, gerai išlaikomi egzaminai, ar parašomi kontroliniai, gera mokykla yra kur moksleivis gerai jaučiasi, jaučiasi saugus ir gali save atskleisti. Remiantis tyrimais, daugiau nei 30% moksleivių jaučiasi vieniši, 31% moksleivių nepritampa, 34% jaučiasi ne savo vietoje. Dar skaudesnę statistiką pateikia LGL, atlikę LGBT moksleivių apklausą 2017 m. Net 90% LGBT moksleivių rinktųsi emigraciją, pabaigę mokyklą, nes negalėtų saugiai savo gyvenimo tęsti Lietuvoje. Todėl reikia, kad patyčias atpažinti būtų apmokomi visi – mokytojai, adminsitracijos darbuotojai, valytojai, visi mokykloje dirbantys asmenys“.

„Nėra nei vienos mokyklos, kur patyčios neegzistuotų“ – pabrėžė Vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. Psichologės teigimu geriausiai realią situaciją atskleidžia Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys, kurie leidžia situaciją Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis. Remiantis jais, Lietuvoje patyčių paplitimas vienas didžiausių. Tarp 11-15 m. vaikų ir paauglių daugiausiai patiria patyčių ir tyčiojasi iš kitų – apie 30%. Galime stebėti pozityvią tendenciją nuo 1995 m., kad patyčių paplitimas sumažėjo, tačiau vis dar yra vienas didžiausių. 2017 m. visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 85% Lietuvos žmonių vertino patyčias kaip aktualią problemą, tačiau apie trečdalis žmonių niekur nepastebi patyčių, tai verčia susimąstyti, ar tikrai žmonės supranta ir atpažįsta problemą.

Moksleiviai dėl homofobinių ir transfobinių patyčių nesikreipia, nes bijo

Tyrimo metu fokus grupėse dalyvavę moksleiviai minėjo, kad moksleiviai patyrę homofobines ir transfobines patyčias bijo pasisakyti kam nors. Moksleiviai sako, kad nesiskundžia ir tie, kurie patys nelaiko savęs LGBT, nes bijo, kad bus tokiais palaikyti, o LGBT moksleiviai bijo, kad ši informacija pasieks tėvus, draugus ir visus kitus mokyklos bendruomenės narius. Tokią nuostatą patvirtina ir anksčiau atlikti tyrimai, kuriuose daugiau nei pusė LGBTQI moksleivių sako, kad bijo kalbėti apie savo tapatybę mokyklose, nes bijo užpuolimų, grasinimų ar patyčių (50% FRA, 2013, 81% – Eurobarometras, 2012).

Didžioji dauguma LGBT moksleivių (73%) sako, kad mokykloje nėra pateikiama jokios informacijos apie seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę (LGL tyrimas, 2017). Daugiau nei pusė mokytojų (58%) tuo tarpu apklausos metu, sako, kad apie skirtingas seksualines orientacijas ir lytinę tapatybę yra kalbama mokyklose įgyvendinant Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai. Fokus grupių metu moksleiviai ir mokytojai mano, kad apie LGBT asmenis kalbama retai, o į įžeidžiančius komentarus dažniausiai reaguojama. Ir apie tai jie gali pasikalbėti nebent su draugais, ir kai kurie įvardija, kad kreiptis galėtų į vieną suaugusį asmenį mokykloje.

Tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Kova su homofobinėmis ir transfobinėmis patyčiomis mokyklose“ – HOMBAT. Projektu siekiama užtikrinti prevenciją ir užkirsti kelią homofobinėms ir transfobinėms patyčioms.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki