Aktualijos

Tyrimas: kaip palengvinti pabėgėlių integraciją Lietuvoje?

Šiandien Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pristatė studiją, analizuojančią prieglobsčio prašančių asmenų padėtį Lietuvoje. TMO perspėja, kad, siekiant įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, perkeliamų žmonių skaičius turėtų gerokai išaugti. Anot tyrėjų, neįvardijus ir neišsprendus esamų problemų, integracijos procesas strigs ir kels įtampą visuomenėje.

Ignas Zokas. Luko Balandžio nuotr. / 15min

Iki lapkričio į Lietuvą atvyko 17 proc. šaliai skirtos pabėgėlių kvotos. TMO Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pabrėžia, kad absoliuti dauguma į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą perkeltų asmenų yra karo pabėgėliai. Kokybinės centro gyventojų apklausos duomenimis, į Lietuvą asmenys atvyko ne savo noru. Jie patikėjo paskirstymo centrų darbuotojų teigimu, kad Lietuva, būdama ES šalis, atitinka Vokietijos gyvenimo lygį.

Kiekybinį ir kokybinį tyrimą atlikusios rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas teigia, kad, atvykę į šalį, prieglobsčio prašytojai jaučia tam tikrą apmaudą. „Jie mano, kad visoje Europos Sąjungoje  standartai vienodi. Atvažiavę, jie pamato, kad patys lietuviai bėga iš šalies“, – sako sociologas.

Kultūrinį ir psichologinį šoką pabėgėliams taip pat sukelia ir finansinis skurdas. Gyvenant Rukloje, žmogui skiriama vos 2 eurai per dieną, tad tokia suma neleidžia užsitikrinti oraus pragyvenimo. Dideliu iššūkiu tampa ir kalbos barjeras. Centre suteikiamų lietuvių kalbos kursų nepakanka, trūksta vertėjų, padedančių susikalbėti su vietos gyventojais. Lietuvoje taikomos atvykimo procedūros trunka itin ilgai, žmonių laikymas uždarose patalpose pabėgėliams palieka gan neigiamą įspūdį. Nusivylimą stiprina ir vietinių gyventojų priešiškumas: žmonės jų šalinasi, jie jaučiasi stigmatizuojami.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, jog per jau metus vykstantį integracijos procesą, nuostatos pabėgėlių atžvilgiu nepagerėjo. Kad į Lietuvą atvyksta nuo karo žiaurumų bėgantys žmonės tiki šiek tiek mažiau nei trečdalis respondentų. Neigiamų nuostatų priežastys apima tiek kultūrinio ir religinio (minimos sąvokos: musulmonai, svetimi, etniniai susidūrimai), tiek saugumo (kertiniai žodžiai: potencialūs teroristai, išaugs nusikaltimai, taps nesaugu), tiek ekonominio vertinimo aspektus (pabrėžiamos tokios sąvokos kaip: išlaikytiniai, užims mūsų darbo vietas).

I. Zokas pastebi, kad neigiamos lietuvių nuostatos susijusios su nežinojimu ir „svetimo“ baime. Tačiau, anot jo, už prieglobsčio prašytojų istorijų slepiasi sugniuždyti žmonių likimai. A. Sipavičienė pabrėžia, kad pagrindinis pabėgėlių tikslas yra ne socialinės išmokos, bet saugus ir orus gyvenimas. Daug pabėgėlių turi profesijas, pagal kurias negali dirbti dėl kalbos barjero. O jei darbą ir pavyksta susirasti, atlyginimo nepakanka išlaikyti šeimos. Kitas svarbus aspektas – būstas. Rinkoje daug nuomojamų butų, tačiau sužinoję, kad gyvenamosios vietos ieško žmonės iš Sirijos, būstą nuomoti atsisakoma.

TMO siūlo kelis būdus, kaip integracijos procesą galima palengvinti. Pirma, užtikrinti tinkamą kalbos kursų organizavimą. Esamų nepakanka, o dėl biurokratinių kliūčių dalis pabėgėlių iš viso neturi galimybės jų gauti. Antra, realios sisteminės pagalbos apsirūpinant būstu sukūrimas. Trečia, profesionalios pagalbos ieškant darbo organizavimas, nukreipimas į persikvalifikavimo ar profesinio mokymo kursus. Ketvirta, intensyvinti neformaliojo ugdymo programas, per įvarius renginius pristatyti šalies papročius ir kultūrą. Penkta, apmokyti su pabėgėliais dirbančius pareigūnus: išaiškinti kultūrinius niuansus, reflektuoti taikomus darbo metodus ir panašiai. Šešta, jau nuo vidurinės mokyklos pradėti diegti tolerancijos principus, šviesti visuomenę apie kitas kultūras.

2015 m. gegužę Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl 1105 užsieniečių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo į Lietuvą. Iki 2017 metų gruodžio pabaigos numatyta perkelti 70 prieglobsčio prašytojų iš Turkijos ir 1035 iš Graikijos ir Italijos pabėgėlių centrų. Iki 2016 m. lapkričio į šalį perkelta 185 prieglobsčio prašytojai. Tai sudaro 17 proc. numatytos kvotos.

Studiją „Prieglobsčio prašančių asmenų perkėlimas į Lietuvą: migrantų patirtys, ekspertų vertinimai, Lietuvos gyventojų nuostatos“ inicijavo TMO ir Europos migracijos tinklas.

 

Komentarai (1)
  1. evil

    receptas paprastas. surinkti “pabegelius” ir kartu su visais snowflake’ais issiusti i saudo arabija.

    2016 12 07 / IP: 78.62.144.211


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai