Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkai įvertino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) veiklą šalyje. Autoriai į tarnybą pažvelgė ne tik iš tarptautinių reikalavimų perspektyvos. Kartu su ES direktyvų analize buvo atlikta ir kokybinė valdžios institucijų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovų apklausa. Tyrėjai išsiaiškino, kaip šioje srityje dirbantys žmonės mato lygių galimybių politikos įgyvendinimą ir kaip siūlo ją tobulinti.
Studijoje „Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kaip nacionalinė lygybės institucija: teisinis reglamentavimas ir veikla“ pateikiama Lietuvos teisinės bazės apžvalga, pristatomi ES reikalavimai ir kitų Europos šalių pavyzdžiai. Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorė Birutė Sabatauskaitė apklausė 30 lygių galimybių srityje dirbančių respondentų. Jų prašyta įvertinti LGKT žinomumą, efektyvumą skundų tyrime, pagalbos diskriminaciją patyrusiems asmenims teikimą, aktyvumą pradedant tyrimus savo iniciatyva, bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis, pasiūlymus tobulinant teisinę sistemą ir kitas tarnybos veiklos sritis.
„Respondentų atsakymai, nesvarbu, ką jie atstovautų, patvirtinta, kad dar kartą svarbu peržiūrėti įstatymų nuostatas, jog kuo geriau būtų užtikrinamas institucijos nepriklausomumas. Dauguma pabrėžė, kad norint kuo geriau įtvirtinti lygybę, būtina stiprinti švietimo veiklą ir užtikrinti visokeriopą pagalbą diskriminaciją patyrusiems asmenims“, – sako B. Sabatauskaitė.
Beveik pusė respondentų įsitikinę, kad LGKT nepakankamai dalyvauja teisės aktų tobulinimo procesuose. Dauguma apklaustųjų sako, kad tarnyba per mažai įsitraukia į lygių galimybių politikos prioritetų formavimą. Respondentų nuomone, tarnyba turėtų veikti ne tik Lygių galimybių įstatymo ar Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo rėmuose. Siūloma teikti vertinimus ir pasiūlymus dėl ketinimų keisti Konstitucijos 38-ąjį straipsnį, reglamentuojantį šeimos sampratos apibrėžimą. Apklaustieji taip pat rekomenduoja dalyvauti lyties tapatybės klausimų reglamentavime, LGBT bendruomenės bei pabėgėlių teisių ir garantijų užtikrinime, pasisakyti dėl pagalbinio apvaisinimo ir lytiškumo ugdymo programos, aktyviau įsitraukti į smurto prieš moteris prevenciją.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė sako, kad atliktas tyrimas svarbus toliau stiprinant institucijos veiklą. „Manau, kad peržiūrėti ir įvertinti lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją ir veiklą būtina, siekiant efektyviai prisidėti prie lygių galimybių politikos vykdymo Lietuvoje. Džiaugiuosi, jog esminiai aspektai, analizuoti tyrime, sutapo su tarnybos suvokimu ir iniciatyva ieškant galimų sprendimo būdų“, – teigia ji.
Tyrimo autoriai – B. Sabatauskaitė ir teisininkas, Europos nepriklausomų nediskriminavimo teisės ekspertų tinklo narys Gediminas Andriukaitis. Jis atliktas LŽTC ir LGKT kartu įgyvendinant projektą „Teisinės bazės tobulinimas ir kompetencijos didinimas veiksmingam lygių galimybių ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui“. Remiantis tyrimu, jau pradėti susitikimai su žmogaus teisių srityje dirbančiomis organizacijomis. Taip siekiama suformuoti lygybę užtikrinančių įstatymų pataisas ir pateikti jas Seimui.
Tyrimą galite perskaityti čia:
Straipsnis parengtas remiant Europos Sąjungos „Rights, Equality and Citizenship Programme and Pilot Projects 2014“ programai. Už teksto turinį yra atsakingas žmogaus teisių portalas Manoteises.lt, tekstas neatspindi Europos Komisijos nuomonės“.
