Šiandien Lietuvoje lankosi lygybės institucijų tinklo EQUINET valdybos narys Patrickas Charlier. Seime jis pasakos apie tarptautinius reikalavimus, keliamus nediskriminavimo srityje veikiančioms tarnyboms. Anot jo, stiprios ir nepriklausomos lygybės institucijos yra būtinos siekiant įveikti diskriminaciją visuomenėje.
Kokie yra pagrindiniai dalykai, būtini užtikrinant aukščiausius efektyvumo standartus?
Pirmiausia išskirčiau mandatą. Lygybės institucijos yra nepriklausomos valstybinės įstaigos, įkurtos tam, kad įgyvendintų lygias galimybes reglamentuojančius įstatymus. Tam, kad galėtų skleisti bei remti visas lygybės idėjas, šalintų visų formų diskriminaciją, tokiai tarnybai privaloma suteikti plačius įgaliojimus.
Antrasis veiksnys – visiškas nepriklausomumas. Valstybė tokiai institucijai garantuoja nepriklausomybę nuo bet kokių interesų grupių – veiklą ji vykdo savo nuožiūra, turi poziciją ir nusistatytus prioritetus, skatina visuomenę geriau suvokti įvairovės ir nediskriminavimo principus, nepriklausomai tvarko savo finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
Trečiasis – efektyvumas. Lygybės institucija, naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais ir resursais, tinkamai vykdo savo funkcijas įgyvendindama pokyčius bei realizuodama visą savo potencialą.
Kokie turėtų būti lygybės institucijos santykiai su ir nacionaline valdžia, tokia kaip parlamentas arba vyriausybė?
Lygybės institucija yra viešoji įstaiga, įkurta įstatymu ir finansuojama valstybės. Tačiau ji nėra administracinis vienetas, priklausomas nuo kokios nors ministerijos.
Institucijos nepriklausomumą reikėtų suvokti plačiau – ji neturėtų priklausyti ir nuo kitų visuomenės grupių ir interesų, įskaitant socialinius ir ekonominius, pilietinę visuomenę, žiniasklaidą, akademinę bendruomenę. Nešališkumo laipsnis turėtų būti artimas 360-čiai.
Kita vertus, nepriklausomybė nereiškia atsiribojimo, priešingai, tokia institucija yra atvira bendradarbiavimui. Ji turėtų dirbti su visomis pusėmis. Bendras veikimas, projektų ir tyrimų įgyvendinimas vyksta susitarus, o ne kam nors kažką primetant. Kalbant apie individualių skundų tyrimą, joks įsikišimas nėra galimas.
Lietuvos lygių galimybių kontrolierė, atlikusi tyrimą dėl diskriminacijos, gali rekomenduoti nutraukti diskriminuojančius veiksmus, skirti įspėjimą ar baudą, informuoti visuomenę. Kurios priemonės yra efektyviausios siekiant realių pokyčių?
Viskas labai priklauso nuo to, kokio pobūdžio institucija veikia šalyje.
Institucijoms, užsiimančioms švietėjiška veikla, svarbu remti nuo diskriminacijos nukentėjusius asmenis teikiant jiems teisines konsultacijas, prireikus, ir moralinę paramą. Taip pat svarbu imtis bylų, dalyvauti teismuose, juose veikiant kaip amicus curiae (lietuviškame kontekste tai atitiktų nepriklausomų išvadų teikimą, – aut. pataba), remti ir stebėti, kaip viešosios įstaigos vykdo pozityviąją pareigą nediskriminuoti, verslo ir visuomeninėms organizacijos palaiko sisteminį, į lygių galimybių įgyvendinimą orientuotą požiūrį.
Teisminėms institucijoms priskirta tirti diskriminacijos atvejus, taikyti proporcingas, efektyvias ir atgrasančias sankcijas bei kompensacijas, stebėti, kaip vykdomi sprendimai. Svarbu, kad institucijos nutarimai būtų teisiškai įpareigojantys, vadinasi, privalomi vykdyti. Pažeidėjams taip pat turėtų būti nurodoma imtis priemonių, kad diskriminaciniai veiksmai daugiau nepasikartotų.
Esate Belgijos federalinio lygių galimybių centro UNIA direktorius. Jūsų institucija nagrinėja strategines bylas (tokias, kurios, laimėtos ginant viešąjį interesą, gali turėti poveikį daugybei asmenų). Kokie yra didžiausi pasiekimai?
Esame labiau švietėjiška institucija. Galime bylinėtis pagal nediskriminavimo įstatymus, tačiau pirmiausia stengiamės eiti neteisminiu keliu – sprendimo ieškome tarpininkaudami, taikindami.
Europos mastu gerai žinomos dvi mūsų bylos, pasiekusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismą – tai Firmos Feryn (dėl rasinės diskriminacijos) ir Samiros Achbitos (dėl religijos ir įsitikinimų).
Turime pavyzdžių ir nacionalinėje teisėje, kurie turėjo teigiamų pasekmių (tarkim, bylos dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu darbe). Dėl žiniasklaidos dėmesio pastebime, kad žmonių sąmoningumas, atpažįstant diskriminaciją, didėja. Pradėjome ir dirbome su daugiau nei 10 tūkst. bylų, o tai yra vertingas aįrodymas, jog diskriminacijos aukos pasitiki mūsų institucija. Nors tikrai žinome, kad žmonės kreipiasi anaiptol ne visada.
Patrickas Charlier šiandien skaito pranešimą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos organizuojamoje konferencijoje „Veiksminga apsauga nuo diskriminacijos: ką darome gerai ir kaip galėtume būti efektyvesni?“
