Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Viešosios informacijos priežiūra. Pokalbis su žurnalistų etikos inspektore Z. Zamžickiene

Canstockphoto nuotr.

Gabija Karlonaitė | 2014 02 18

„Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti”, – apibrėžiama visuomenės informavimo įstatyme. Interneto eroje viešosios informacijos skleidimo galimybė suteikiama kiekvienam asmeniui. Viešosios informacijos stebėseną kasdien atlieka žurnalistų etikos inspektorius vadovaujama tarnyba. „Viešąją informaciją pažeidžiančią įstatymą prašome šalinti, įspėjame informacijos skleidėjus. Bet tai jokiu būdu nėra cenzūra, žurnalistų etikos inspektorius prižiūri kaip yra laikomasi visuomenės informavimo įstatymo.”, – teigia Z. Zamžickienė, Žurnalistų etikos inspektorė. Internetas – viešoji erdvė, todėl, net ir socialinio tinklalapio asmeninėje paskyroje paskelbta informacija gali būti nagrinėjama. Apie viešosios informacijos pažeidimus, interneto atveriamas reglamentavimo duobes ir poreikį keisti savo vadovaujamos tarnybos nuostatus papasakojo žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė.

Žurnalistų etikos inspektorius yra žmogaus teisių visuomenės informavimo priemonėse gynėjas. Kokius skundus dažniausiai tenka nagrinėti?

Dėl asmens duomenų privatumo, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos ir visuomenės informavimo įstatymo nuostatų.

Kokių dažniausiai nepagrįstų skundų pasitaiko? Kokios klaidos besikreipiančiųjų?

Dažnai skundas nenurodomas pilnai. Skundo pateikėjai nenurodo ką nori konkrečiai apginti. Daug skundų gauname dėl rajoninės spaudos, kuomet žmonės yra nepatenkinti jų pačių pateikta informacija, dažnai jie per daug atvirai kalba su žurnalistais, o informacijai patekus į viešumą supranta, kad tam tikri dalykai neturėtų būti viešinami. Dažniausiai išnagrinėjus šiuos skundus paaiškėja, kad pažeidimų nėra.
Gauname skundų dėl ištransliuotos informacijos televizijoje ir radijuje, nors šiuos skundus nagrinėja Lietuvos radijo ir televizijos komisija. O žurnalistų etikos inspektorius stebi rašytinę viešąją informaciją, bet nuobaudas gali skirti visoms visuomenės informavimo priemonėms.

Kokios žmonių grupės viešojoje komunikacijoje vaizduojamos neigiamai? Kokiais būdais?
Seksualinės ir tautinės mažumos, pramogų pasaulio žvaigždės ir politikai. Nepalankumas dažniausiai reiškiamas interneto komentaruose, kuriuos iššaukia įvykiai susiję su minėtomis grupėmis.

Kam priklauso atsakomybė už skaitytojų komentarus naujienų portaluose?

Pagal įstatymus Lietuvoje už komentarus atsako pats komentuotojas, o Europos žmogaus teisių teismas priėmę sprendimą, kad už skaitytojų komentarus atsako interneto tinklalapio valdytojas. Egzistuoja atsakomybė už savo daržą, todėl visuomet buvau nuomonės, kad už komentarus internete yra atsakingas tinklaraščio valdytojas. Galima nuspėti, kad tam tikrų temų publikacijos iššauks neigiamus, žeidžiančius, neapykantą kurstančius komentarus, todėl iš anksto turi būti sugriežtintas komentarų stebėjimas. Šiuo metu komentarų priežiūros situacija gerėja, netinkami komentarai yra šalinami.

Ar skiriasi nagrinėjamų skundų ir pažeidimų tendencijos lietuviškoje ir tautinių mažumų žiniasklaidoje?
Esame nagrinėję tik lenkiškosios spaudos pažeidimus, kurie buvo susiję su menkinimu, įžeidimu tautybės požiūriu, savo tautybės aukštinimu.

Ar internete paskelbtiems skaitytojų komentarams, įrašams socialiniuose tinkluose ar asmeniniuose tinklaraščiuose galioja tokia pati teisinė atsakomybė kaip ir profesionalių žurnalistų rengiamai informacijai?
Priklauso nuo viešumo. Socialinis tinklas nelygus socialiniui tinklui ir informacijos skleidėjui. Visuomenės informavimo įstatyme mažai dėmesio skirta internetui, todėl sudėtinga spręsti šiuos skundus. Visuomenėje žinomų asmenų A. Račo ir A. Ramanausko viešas ginčas socialiniuose tinkluose išryškino informacijos internete reglamentavimo spragas. Veiklai šioje interaktyvioje erdvėje jau reikia atskiro įstatymo, o šiuo metu internete paskelbtai informacijai galioja visuomenės informavimo įstatymas, kuriame internetui skirta mažai dėmesio. Skundai dėl informacijos internete tikrai dažnės. Naudojantis socialiniais tinklais reikia sąmoningumo, todėl ši virtuali erdvė ypač pavojinga jaunesnio amžiaus žmonėms. Dėl galimybės viešinti privatų gyvenimą yra nukentėjęs ne vienas asmuo.

Ar dėl netinkamos informacijos paskelbtos socialiniuose tinkluose galima kreiptis į jus?
Taip, gali kreiptis kiekvienas, o Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba jau nagrinėtų situaciją.

Kokios didžiausios viešosios informacijos atsakomybės reglamentavimo spragos?
Trūksta visuomenės informavimo priemonių registro. Dažniausiai užtrunka laiko kol randama informacija apie visuomenės informavimo priemonės savininką. Nėra senaties termino skundžiamai informacijai. Parengėme projektą, kuriame nustatyta vienerių metų senatis. Pasitaiko atvejų, kai gauname skundą kelerių metų senumo informacijai, o tokį skundą nagrinėti labai keblu, nes dažniausiai įrašai yra neišlikę, o detaliai prisiminti situacijos beveik neįmanoma. Taip pat egzistuoja pareiškėjų piktnaudžiavimas teise kreiptis į žurnalistų etikos komisiją.

2012 m. Žurnalistų etikos inspektoriaus ataskaitoje rašoma, kad yra numatoma reorganizuoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą į Žmogaus teisių apsaugos visuomenės informavimo priemonėse kontrolieriaus įstaigą. Kokios tarnybos veiklos perspektyvos numatomos su jos pavadinimo keitimu?
Įstatymo projekte ši tarnyba yra reglamentuojama atskiru įstatymu. Paradoksalu, tai, kad visuomenės informacijos priemonių, rengėjų, skleidėjų ir juos kontroliuojančių institucijų veikla yra įvardijama tame pačiame įstatyme. Jeigu viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir kontroliuojančios tarnybos veiktų atskirais įstatymais, būtų išplėstos ir sukonkretintos subjektų funkcijos.
Įstatymo projekte yra daugiau ombudsmeninių funkcijų, teisinės informacijos teikimas, konsultavimas. Antrosios pusės išklausymas, taikus ginčo sprendimas. Būdama seimo kontroliere siekiau ir dabar siekiu, kad kuo daugiau ginčų būtų sprendžiama taikiu susitarimu.

Kodėl atsirado poreikis keisti tarnybos pavadinimą ir funkcijas?
Siekiama didesnio abipusio bendradarbiavimo. Tenka sulaukti daug kritikos iš žurnalistų, pripažinus skundą pagrįstu. Apie trečdalis sprendimų yra skundžiami teismui, 80% bylų laimi inspektoriaus tarnyba. Suprantu, neigiamą žurnalistų reakciją, todėl esu linkusi susitikti pokalbiui, kurio metu kalbame apie situaciją, išsiaiškiname nesusipratimus. Iš žurnalistų pusės trūksta supratingumo, kad aš tik dirbu savo darbą – prižiūriu kaip laikomasi visuomenės informavimo įstatymo. Kritikuoti yra lengviausia, bet ieškoti sprendimų nepalyginamai sunkiau. Kontrolieriaus įstatymo projektas buvo pateiktas įvertinti žurnalistams, bet iš jų pusės nesulaukiau nei vieno pasiūlymo kažką keisti. Mane labai nustebino žurnalistų reakcija į projekto nuostatą – laikyti žurnalistus paskleidusiais netiesą kol jie neįrodo kitaip. Šiuo nutarimu įtvirtinama pareiga ginti tiesą jei dėl jos kyla ginčas, siekiama skatinti abiejų pusių bendravimą.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki