Vyrai teršia aplinką labiau nei moterys. Nors šis teiginys ir nebuvo garsiai ištartas spalio 16 d. Aplinkos ministerijoje vykusio seminaro „Ar mes vienodai tausojame aplinką: apie atliekų rūšiavimą ir lyčių lygybę“ metu, bet pranešėjų lyčių lygybės ekspertės Margaritos Jankauskaitės ir darnaus vystymosi konsultantės Audronės Alijošiūtės pateikti statistiniai duomenys buvo vyrų nenaudai.
Skirtinga mityba
Vyrai suvartoja daugiau mėsos nei moterys. Vidutiniškai per dieną vyrai suvartoja 135 gr., moterys – 81 gr. mėsos. O gyvulių fermos sukuria apie 18 proc. šiltnamio poveikį darančių dujų. Kadangi vyrai valgo daugiau mėsos, jie labiau nei moterys prisideda prie šių 18 proc.
Skirtumai lyčių aspektu, pavyzdžiui, moterys linkusios rūšiuoti atliekas labiau nei vyrai, mitybos skirtumai ar dalyvavimas darbo rinkoje egzistuoja dėl visuomenės primestų vyrų ir moterų socialinių vaidmenų.
Tai yra lyties vaidmuo arba kultūriškai apibrėžtų elgesio bruožų rinkinys, būdingas arba moterims, arba vyrams. Lyčių vaidmenys yra dirbtiniai, sukurti specifinės visuomenės. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje, Indonezijoje ir Didžiojoje Britanijoje moterims priskirti labai skirtingi socialiniai vaidmenys.
Socialiniai vaidmenys kinta, bet tai yra lėtas procesas. Baroko laikotarpiu graži moteris privalėjo būti apkūni, o dabar: „Moterys kaip žvilgsnio objektas turi atrodyti gerai, todėl valgo mažiau“ – sakė Margarita Jankauskaitė. Jos rūpinasi kalorijų apskaita ir ribojimu, o vyrai – kaip gauti pakankamą energijos kiekį. Įdomu, kad visų socialinių grupių moterys vartoja tokį pat kiekį mėsos, o vyrų mėsos vartojimo įpročiams įtaką daro socialinė klasė, nes darbininkai mėsos vartoja daugiau nei tarnautojai.
Skirtinga reklama
Vyrai visuomet dažniau nei moterys vairavo automobilius. Moterys iki šiol dažniau nei vyrai naudojasi viešuoju transportu, juk net socialinė reklama „Nebūk žąsinas, prisisek diržą“ yra skirta vyriškai auditorijai. Kita vertus, situacija keičiasi, nes moterys aktyviau dalyvauja darbo rinkoje ir gali įsigyti transporto priemonę.
Čia lyties vaidmenys išryškėja reklamoje. Moterims siūlomi šeimyniniai, „garažo dydžio bagažine“ – iliustruoja Margarita, o vyrams – galingi ir greiti automobiliai. Moterys seka vyriškais kultūriniais kodais, susijusiais su galia ir mielai renkasi „vyriškus“ automobilius. Tai daroma dar didesnė žala aplinkai. 19 proc. visame pasaulyje pagaminamos energijos naudojama transportui.
Moterys vyrų pėdomis sekė ir anksčiau. Kristupo Kolumbo iš Amerikos atvežtą tabaką ilgai vartojo tik vyrai, bet XX a. cigarečių pramonė norėdama padidinti pelnus pradėjo skatinti rūkyti ir moteris. Cigaretės vadintos nepriklausomybės žibintais (ang. Torches of freedom), rūkymas tapo laisvės simboliu, o nepriklausomybės žibintų frazės atsiradimas sutapo su feminizmo pradžia.
Skirtingi sprendimai
Kaip reklamoje, taip ir sprendimų priėmimuose turi būti atsižvelgiama į lyčių klausimą. Audronė Alijošiūtė pateikė atliekų tvarkymo sistemos pavyzdį: Lietuvoje iš visų atliekų tvarkymo centrų vadovybių tik vienoje yra moteris. Tyrimų duomenimis moterys yra jautresnės aplinkos taršai.
Būtų negerai jeigu šią sistemą perimtų vien moterys, nes jų kuriama sistema galėtų būti labiau skirta jų lyties atstovėms. Galima teigti, kad dabar sistema yra patogesnė vyrams, pastebėjo Margarita Jankauskaitė, tačiau remiantis tolygiu lyčių atstovavimu turėtų šioje srityje įsivyrauti balansas. Vyrų ir moterų poreikiai skirtingi, todėl natūralu, kad skirtingų lyčių atstovai priima sprendimus atitinkančius jų poreikius. Vienas iš skirtingų poreikių įrodymų – Austrijos sostinėje Vienoje sukurtas kvartalas moterims (ang. „Women-work-city“).
Nors visuomenės primesti socialiniai vaidmenys keičiasi, moterys aktyviai seka vyrų pėdomis, lyčių vaidmenys neišnyko. Todėl svarbu, kad bet kokių sprendimų priėmimas vyktų tolygiai atstovaujant vyrams ir moterims. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime, Europos Parlamente moterys sudaro trečdalį visų narių. Pasak Margaritos Jankauskaitės, lyčių aspektai egzistuoja bet kokioje veikloje, nes visuomenę sudaro vyrai ir moterys.
