Komentaras

Vyrai ir smurtas artimoje aplinkoje

Nuo spalio 2 d. Lietuvoje pradėta socialinė kampanija „Palaikyk“, kuria skatinamas didesnis visuomenės sąmoningumas smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų atžvilgiu. Šią kampaniją užsakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kaip vieną iš projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ iniciatyvų.

Jorūnė Linkevičiūtė. asmeninio archyvo nuotr.

Nuo pat pirmųjų kampanijos dienų pastebėjau gana aktyviai išsakomą tam tikros visuomenės dalies nepasitenkinimą. Dažniausiai klausiama, kodėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taip nelygiavertiškai gina tik vienos lyties, t.y. moterų, teises, atkreipdama dėmesį tik į moterų patiriamą smurtą. Kitaip tariant, kodėl neakcentuojamas smurtas prieš vyrus ar kitos vyrų patiriamos socialinės problemos, kaip, pavyzdžiui, didelis savižudybių skaičius, ženkliai lenkiantis moterų? Ir, apskritai, kodėl nebuvo galima sukurti bendros kampanijos prieš smurtą, neišskiriant lyties?

Naiviai stebiuosi, kodėl ši kampanija sulaukia daugiausiai kritikos dėl smurto prieš vyrus neviešinimo. Juk mūsų visuomenėje taip pat gajus smurtas prieš vaikus ar senyvo amžiaus žmones, tačiau daug priekaištų, jog šios socialinės grupės kampanijoje nėra atstovaujamos, nemačiau. Atrodo, jog baiminamasi, kad atkreipus dėmesį į vyrų smurtą prieš moteris, bus užgožtos vyrus paliečiančios socialinės problemos — tarsi egzistuotų ribota erdvė bei galimybės kurti skirtingas kampanijas, akcijas, sąmoningumo didinimo iniciatyvas, kurios galėtų reflektuoti skirtingas lyčių problemas.

Kad ir kaip bebūtų, į didžiąją dalį priekaištų galima atsakyti paprasčiausiu teiginiu, jog didžioji dauguma smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų visgi yra moterys, o smurtaujančiųjų — vyrai. Jei tiksliau, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. 91 proc. iš įtariamų smurtu artimoje aplinkoje buvo vyrai, o 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukomis tapo moterys. (1) Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog smurtas artimoje aplinkoje vyksta lyties pagrindu ir nelygiavertiškai paveikia vyrus ir moteris. Klausiant, kodėl neakcentuojamas smurtas prieš vyrus, tarsi suponuojama, kad moterys irgi smurtauja prieš savo sugyventinius tokiais pačiais mastais bei būdais. Deja, ši prielaida yra klaidinanti, kadangi net smurto prieš vyrus atvejais didžioji dauguma agresorių būna vyrai. (2)

Bandymai smurto artimoje aplinkoje problemą universalizuoti ir vaizduoti, kaip paveikiančią vyrus ir moteris vienodai, paslepia tikrąsias smurto priežastis bei faktą, jog smurtinės dinamikos fundamentalus pamatas – nelygiaverčiai santykiai tarp moterų ir vyrų galios prasme. Tokie bandymai pabrėžti, jog ir vyrai patiria smurtą artimoje aplinkoje panašiu mastu, menkina moterų smurtinę patirtį, kadangi leidžia daryti prielaidą, jog smurtas prieš moteris nėra kažkuo išskirtinis ar ypatingas, tad ir neturėtų būti atskirai aptariamas. Galiausiai, šie pasvarstymai bei retoriniai klausimai nukreipia dėmesį nuo pagrindinės kampanijos esmės, kuri yra paskatinti aplinkinius išklausyti smurtą patiriančias moteris ir nelikti abejingiems.

Svarbu suprasti, jog ne tik smurto mastai tarp skirtingų lyčių, bet ir pati dinamika, eiga, priežastys bei pasekmės stipriai skiriasi. Pavyzdžiui, moterys daug dažniau patiria sisteminį smurtą iš savo partnerių artimoje aplinkoje, kai tuo tarpu vyrams didesnė grėsmė patirti smurtą kyla iš nepažįstamųjų viešose vietose. (3) Vien faktas, jog moterims yra didesnė grėsmė patirti smurtą iš savo sugyventinių namuose, o ne iš nepažįstamųjų gatvėse, leidžia suprasti, kad smurtas artimoje aplinkoje savo specifika fundamentaliai skiriasi nuo kitų smurto rūšių, tad ir socialinės kampanijos, siekiančios šviesti visuomenę apie smurtą bei jo padarinius, turi būti specifinės aptariamajai smurto formai.

Socialine kampanija „Palaikyk“ norima atkreipti dėmesį į būtent moterų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, išgyvenimus, kuriuos nuo kitų smurto patirčių išskiria jiems būdingas aukų kaltinimo bei atsakomybės perkėlimo aukai fenomenas. Išties, mūsų visuomenėje vyrauja tendencija kaltinti auką dėl patekimo į smurtinius santykius bei jų nenutraukimo. Juk atrodytų keista svarstyti apie tai, ką gatvėje užpultas vaikinas darė ne taip ar kaip prisiprašė smurto, kai tuo tarpu moterų patirto smurto artimoje aplinkoje priežastys yra narstomos būtent tokiu būdu — ieškant visų įmanomų tiesioginių ir netiesioginių aukos kaltės motyvų. Dėl šios priežasties socialine kampanija „Palaikyk“ siekiama atkreipti dėmesį į tai, kaip skirtingos visuomenės institucijos (teisėsauga, policija, Bažnyčia) bei grupės (šeima, draugės) gali prisidėti prie aukos kaltės mito formavimo.

Pabaigai norėčiau pridurti, jog idealioje visuomenėje išvis nereikėtų atsiprašinėti ar bandyti pa(si)teisinti, kodėl šios socialinės kampanijos centre — moterys, patiriančios smurtą artimoje aplinkoje. Jeigu sutinkame, kad smurtas artimoje aplinkoje yra opi visuomenės problema (o, tikiuosi, su tuo sutinkame visi), tuomet reikėtų tik džiaugtis, jog yra kuriamos iniciatyvos, ne tik atkreipiančios dėmesį į šią problemą, bet ir siūlančios aiškius būdus, kaip galime tiesiogiai prisidėti prie smurtą patiriančių moterų įgalinimo. Belieka tikėtis, jog priešiška dalies visuomenės reakcija bei bandymai nukreipti diskusiją į kitas temas nenustelbs pagrindinės socialinės kampanijos žinutės — skatinti nuo smurto nukentėjusių aukų išklausymą, supratimą bei palaikymą.

1. Lietuvos statistikos departamentas. 2017. “Smurtas artimoje aplinkoje”.

2. Scambor, E., Wojnicka, K., Bergmann, N. eds. 2013. The role of men in gender equality, European strategies and insights. European Union Programme for Employment and Social Solidarity – PROGRESS (2007-2013).

3. World Health Organization. 2012. “Understanding and Addressing Violence against Women”. Intimate Partner Violence.

Komentarai (3)
  1. Mindaugas

    “Klausiant, kodėl neakcentuojamas smurtas prieš vyrus, tarsi suponuojama, kad moterys irgi smurtauja prieš savo sugyventinius tokiais pačiais mastais bei būdais”

    Ne, tai nėra suponuojama. Atvirkščiai, sakoma, jog mastai skiriasi, o būdai visiškai kitokie. Psichologinis smurtas tame tarpe pasitelkiant ir vaikus daug dažniau nukreiptas į vyrus. Nors kur tu čia dėl to pasiskųsi, tu gi vyras. Kol moteris su keptuve galvos tau neperskels, tol gi “jokio smurto nėra”. Nors ir su praskelta galva nelabai adekvačios reakcijos sulauksi…

    Pabaigai > aš tikrai džiaugiuosi dėl šitos iniciatyvos, tačiau man gaila, jog nekeliamas bendras smurto klausimas, ir dar labiau gaila bus, jei po šios kampanijos nebus kampanijos liečiančios smurtą prieš vyrus.

    2018 10 12 / IP: 78.56.226.251


    Netinkamas komentaras?

  2. Atsargiai

    Nors šiaip pritariu didžiajai daliai teiginių, noriu pakomentuoti keliose vietose, kas šiaip jau turėtų būti teigiama labai atsargiai, nes kitu atveju neskamba teisingai:

    “2017 m. 91 proc. iš įtariamų smurtu artimoje aplinkoje buvo vyrai, o 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukomis tapo moterys.” —- Taip, išties neabejoju kad iš PRANEŠTŲ atvejų 91% kilo dėl vyrų. Deja smurtas artimoje aplinkoje pasireiškia gerokai daugiau būdų negu tik fiziniu smurtu, ne viskam gali iškviesti policiją ir ne dėl visko gali kreiptis pagalbos. Todėl čia reiktų paminėti, kad sudėtinga lyginti duomenis. Galbūt verta tikslingiau sakyti, kad vyrai daugiau su fiziniu smurtu gali būti siejami su kuo nesiginčyčiau.

    “Deja, ši prielaida yra klaidinanti, kadangi net smurto prieš vyrus atvejais didžioji dauguma agresorių būna vyrai. ” — Deja, dabar neturiu laiko įsigilinti į pateiktą šaltinį, tačiau vėlgi manau kad čia labai naivu teigti, kad net “kai vyrai nukenčia kalti patys vyrai”. Gana reta problema šeimoje ar poroje kyla tik iš vieno žmogaus. Esame sudėtingi gyvūnai ir mūsų psichologijos subtilybės persikloja ir persipina tarpusavyje ir iš to išplaukia keisti rezultatai. Neįsvaizduoju koks tyrimas galėtų tai kažkaip pasukti viena ar kita linkme. Nebent tai susiję su mano praeitu teiginiu, jog vyrai (neabejotinai) sukelia tokį smurtą, apie kurį galima pranešti atitinkamoms institucijoms.

    Kitaip tariant, aš sutinku su viskuo kas išdėstyta straipsnyje, tačiau jei bandoma remtis moksliniais straipsniais, reikia šiek tiek “mokslinio atsargumo” ir teigti dalykus atsargiai, kitaip tie patys žmonės, kurie sakėte čia kalba apie tai jog reikia akcentuoti “smurto prieš vyrus problemą” prikibs, jog teigiate, kad “vyrai visada kalti”. Žodžiu, gausis užburtas ratas, kurio būtent ir siekia šis straipsnis išvengti. Sėkmės :)

    2018 10 10 / IP: 92.8.113.50


    Netinkamas komentaras?

  3. Ačiū Jums

    už tokias iniciatyvas :)

    2018 10 09 / IP: 188.69.196.202


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai