Visuomenė

Žiniasklaidos monitoringo rezultatai: skaitytoją bandoma išmokyti pažinti ir priimti

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei vykdant projektą „Beigelių krautuvėlė”, buvo atliekamas žiniasklaidos monitoringas. Dešimtyje didžiausių Lietuvos naujienų portalų skelbti straipsniai apie žydus (litvakus), kitas tautines ir religines mažumas, imigrantus ir emigrantus, vyrus ir moteris, LGBT asmenis, pusantrų metų buvo stebimi ir vertinami siekiant nustatyti, kokį požiūrį jie stengiasi suformuoti, kokį grįžtamąjį ryšį išprovokuoti – pagilinti ar sugriauti stereotipus? Šio straipsnio tikslas – pristatyti apibendrintus stebėsenos laikotarpio rezultatus ir iš jų kylančias įžvalgas.

Cannstock nuotr.

Per visą monitoringo laikotarpį Lietuvos žiniasklaidoje buvo publikuota daug straipsnių, kuriais siekta informuoti apie žydų (litvakų) pasiekimus, paveldą, bendradarbiavimą su įvairiomis Lietuvos institucijomis,, atmintinų dienų minėjimus (2014-07-23 „Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas keliasi į Izraelį“ delfi.lt; 2014-09-23 „Getų sunaikinimo 70-metis: „turime žinoti ir suprasti žydų bendruomenės, o kartu ir Lietuvos istoriją“ bernardinai.lt; 2015-04-16 „Gyvųjų maršu Paneriuose pagerbtos Holokausto aukos“ delfi.lt). Neretai buvo aprašomos garsių, savo veiklos srityje daug pasiekusių žydų arba žydiškų šaknų turinčių žmonių biografijos, pateikiami interviu su žydais mokslininkais, rašytojais, aktoriais, visuomenės veikėjais (2014-02-09 „Garsi litvakė: mano senelis skaitė septyniolika kalbų“ delfi.lt; 2014-03-13 „Izraelyje mirė įžymus žydų kilmės lietuvių rašytojas Icchokas Meras 15min.lt“; 2015-02-02 „Grigorijus Kanovičius: „Gyvenimas realiame ir prisiminimų pasauliuose – didelė laimė“ 15min.lt).Paprastai buvimas žydu straipsnių autorių pristatomas kaip tam tikra privilegija, vertybė, viena iš priežasčių, kodėl asmuo ar asmenų grupė, apie kurią rašoma, pasiekė didelių laimėjimų. Nemažai buvo rašyta apie tradiсines žydų šventes, judaizmo filosofijos įtaką žydų sėkmei (2014-07-08 „Kiek žydiška yra žydų istorija (žydų metaistorijos ir jų istorinė patirtis)?“ 15min.lt; 2015-04-09„Štai šventės dievo…“ žydų šventės ir atminimo dienos (I)“ bernardinai.lt; 2015-05-04 „Septyni žydiškos lyderystės principai“ bernardinai.lt).

Pastebėta, kad vis daugiau Lietuvos mokslininkų savo tyrimų temomis pasirenka vienokį ar kitokį žydų istorijos aspektą. Vėliau šių tyrimų rezultatai, neretai laužantys įsisenėjusius stereotipus, pristatomi plačiajai visuomenei. (2014-09-25 „Istorijos detektyvai: kada Lietuvoje buvo siekta žydus padaryti laimingus“ delfi.lt; 2015-03-07 „Seime pristatyta knyga apie žydus Lietuvos šachmatų istorijoje“ lrytas.lt; 2015-04-11 „Istorinė demografija: kodėl nepavyko surašyti žydų“ kauno.diena.lt). Tikėtina, kad tokie tekstai skaitytojams turėtų padėti geriau suprasti žydiškąją kultūrą, pažinti žydiškąją pasaulėžiūrą, Lietuvos žydų istoriją, suvokti ją kaip savą. Iš esmės taip formuojamas teigiamas požiūris į žydus kaip šiandien Lietuvoje gyvenančią tautinę mažumą, skatinama domėtis jų kultūra, dalyvauti bendruomenės gyvenime, lankytis įvairiuose renginiuose, pažinti bendrą praeitį.

Beigel Krom Logo guidelines_Page_1

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės projektas “Beigelių krautuvėlė” žiniasklaidos monitoringo ataskaita

Kaip atskirą pozityvių straipsnių grupę reikėtų išskirti didinančius visuomenės susirūpinimą dėl antisemitinių išpuolių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje (2015-02-18 „A.Gelūnas: jei žydai paliktų Europą, teroristai pasijustų triumfavę“ delfi.lt; 2015-04-04 „Europoje plinta antisemitizmas: ar Lietuvos piliečiai žydai yra saugūs?“ 15min.lt). Negalima užmiršti ir itin skaudžios Holokausto temos, kuri įvairiais aspektais žiniasklaidoje buvo pristatoma visą monitoringo laikotarpį. Per autentiškus pasakojimus skaitytoją buvo siekiama ne tik supažindinti su to laikmečio istorine situacija, bet ir žmonių išgyvenimais, o tai turėtų padėti geriau suprasti priežasčių bei pasekmių ryšį, Holokausto tragedijos mastą (2014-07-13 „Antinacistinis požiūris į žydus. Gelbėtojo istorija“ delfi.lt; 2015-03-04 „Žydus ir lenkus gelbėjusiai 100-metei Birutei Fedaravičienei – ordinas iš prezidentės“ 15min.lt; 2015-06-03 „Sūnus Izraelyje užbaigė tėvo koncertą, kurį nutraukė naciai“ lrytas.lt).

Reikia pažymėti, kad per visą monitoringo vykdymo laikotarpį priešiškumą žydams skatinančių straipsnių buvo itin nedaug. Pavyzdžiui, per pastarąjį pusmetį į monitoringo ataskaitas įtraukta kiek daugiau nei 160 teigiamą požiūrį ir tik 24 stereotipinį, daugiau ar mažiau neigiamą požiūrį formuojančios publikacijos. Didžioji neigiamą požiūrį formuojančių publikacijų dalis skirta Izraelio tarptautinės ir vidaus politikos temoms, šalies politikų sprendimų interpretacijai, analizei, o ne žydui kaip asmeniui (2015-03-01„Izraelio premjeras vyksta į JAV su „istorine misija“ delfi.lt; 2015-04-05„Nėra nei amžinų draugų, nei amžinų priešų – tik amžini interesai“ alfa.lt). Tuo pačiu reikia paminėti, kad pasitaikė nemažai straipsnių, kuriuose Izraelio Valstybė pateikiama kaip sektinas pavyzdys Lietuvai, siūloma atkreipti dėmesį į bendrų problemų sprendimo būdus, kurie šioje valstybėje pasiteisino (2014-10-03 „D. Degutis. Turime būti pasirengę krašto gynybai – imkime pavyzdį iš Izraelio!“ delfi.lt; 2014-06-11 „Kaip su rusiškų kanalų propaganda susitvarkė Izraelis?“ 15min.lt; 2015-04-04 „Karas ir taika: ko Lietuvai reikėtų pasimokyti iš žydų?“ lrytas.lt). Apie žydus kaip asmenis neigiamai Lietuvos žiniasklaidoje beveik nebuvo pasisakoma. Tiesa, reikia pripažinti, kad šiuo metu Lietuvos politikos viešajame diskurse nevyksta diskusijos jokiomis jautriomis temomis, susijusiomis su žydų tautine mažuma. Gali būti, kad tokios temos kaip, pavyzdžiui, nusavinto turto grąžinimas, išprovokuotų neapykantos kalbą viešojoje žiniasklaidoje. Apibendrinant galima pasakyti, kad žiniasklaidos nuostatos žydų atžvilgiu tikrai nėra radikalios. Tikėtina, kad žmonės, gaudami objektyvią informaciją iš nešališkų informacijos šaltinių, turėdami artimesnį kontaktą su žydais, ilgainiui atsikratys neigiamų stereotipų jų atžvilgiu (2014-06-27 „Lietuvos žydų bendruomenė: antisemitinės lietuvių pažiūros rodo bendrą negalavimą“ delfi.lt)

Monitoringo metu taip pat vertintos publikacijos, kuriose reiškiamas požiūris į kitos tautybės, rasės, tikėjimo, etninių grupių asmenis. Didesnio žurnalistų dėmesio visą monitoringo laikotarpį sulaukė romų ir lenkų tautinės mažumos, religiniai ekstremistai, nelegalūs imigrantai. Paskutinį monitoringo pusmetį į šią ataskaitos dalį įtrauktos 83 teigiamą ir 20 neigiamą požiūrį formuojančios publikacijos. Visą monitoringo laikotarpį romų bendruomenė daugiausia vaizduota kaip linkusi į nusikalstamas veikas. Pasitaikė ir publikacijų, kuriose pateikiamos pozityvios romų istorijos, keliamos socialinės atskirties problema (2015-03-02 „Taboro vaikai: Kirtimuose vyksta kažkas panašaus į genocidą (I dalis)“ 15min.lt; 2015-03-14 „Visa tiesa apie romų gyvenimą iš romės lūpų: jie dar mane niekina, ypač mamos“ delfi.lt). Taip pat naujienų portalų publikacijose, nors jų pasitaikė visai nedaug, neigiamai buvo vaizduojami ir musulmonai, jų bendruomenės tapatinamos su religinių ekstremistų keliamomis grėsmėmis (2015-02-02„Auganti islamizmo grėsmė: primityvus politkorektiškumas ir daug neatsakytų klausimų“).

Tik nedidelė dalis publikacijų, įtrauktų į monitoringą, buvo skirtos religinių bendruomenių problemoms analizuoti ar diskutuoti apie jų padėtį bei tarpusavio santykius Lietuvoje ar pasaulyje. Kitatikių diskriminacija ar bažnytinės simbolikos netinkamas naudojimas visais atvejais buvo smerkiami (2014-05-05 „T. Taškauskas. Religija reklamoje: pigūs skandalai svarbiau už profesinę reputaciją?“ 2015-02-25 „Religines mažumas labiausiai diskriminuoja Romos katalikų bažnyčia?“ kauno.diena.lt). Atgarsio spaudoje sulaukė ir lenkų tautinės mažumos lenkų kalbos vartojimo poreikiai. Neigiamose publikacijose poveikio siekiama stiprinant nacionalistinį požiūrį į Lietuvos valstybę (2015-03-10 „Dėl naujai išrinktų politikų požiūrio į lietuvių kalbą Vilniuje“ balsas.lt; 2015-05-12 „Ar nori lenkai tapti visaverčiais valstybės piliečiais?“ lrytas.lt). Teigiamo pobūdžio publikacijos daugiausia buvo informuojančios apie diskriminuojančius išpuolius prieš kitatikius, kitataučius bei kitos rasės asmenis pasaulyje ar Lietuvoje. Per visą monitoringo laikotarpį pasitaikė teigiamų publikacijų ir apie mažesnes Lietuvos tautinių mažumų bendruomenes ar jų atstovus: totorių, karaimų, armėnų, azerbaidžaniečių ir t.t. Toks žiniasklaidos dėmesys kitataučiams atlieka svarbią pažintinę funkciją, padeda kitataučius suvokti kaip Lietuvos visuomenės dalį. Rasistiniai incidentai daugiausia vaizduoti neigiamai, nors pasitaikė straipsnių, kuriuose kvestionuojamas šios problemos egzistavimas Lietuvoje (2015-03-22 „L. Zasimavičius. Ar rasizmas Lietuvoje – ne pritempta problema?“ delfi.lt).

Kaip papildomas monitoringo kriterijus buvo vertinamos naujienų portalų publikacijos, kuriose reiškiamas požiūris į vyrus ir moteris kaip į asmenis, jų socialinius vaidmenis visuomenėje. Per pastarąjį pusmetį į šią monitoringo dalį buvo atrinkta 30 pozityvių publikacijų, neigiama buvo vos viena. Viso monitoringo metu pasitaikė publikacijų, stiprinančių stereotipinį požiūrį tiek į vyrus, tiek į moteris (2014-07-10 „Internete pažinčių ieškančios moterys: vyrai yra gašlūs beraščiai”, 15min.lt; 2014-07-14 „Moterų savybės, kurioms neatsispiria vyrai” balsas.lt). Tačiau žymiai daugiau straipsnių siekė diskutuoti apie moterų ir vyrų stereotipines teises ir pareigas, lygias galimybes, smerkė diskriminaciją (2015-03-04 „Pokyčiai: moterys į šauktines, vyrai į tėvystės atostogas?” alfa.lt; 2015-05-29 „Tyrimo rezultatai: pažeidžiamoms moterims pagalbos per mažai” alfa.lt).

Dar vienas papildomas monitoringo kriterijus buvo publikacijos, kuriose reiškiamas požiūris į lesbietes, gėjus, biseksualius ir homoseksualius asmenis. Reikia pastebėti, kad pastarąjį pusmetį į monitoringo ataskaitas įtrauktos 78 teigiamą požiūrį ir 22 priešiškumą, neigiamą požiūrį į LGBT asmenis formuojančios publikacijos. 2014 m. naujienų portaluose buvo skelbiamos ir į monitoringą įtrauktos daugiausiai LGBT palankios publikacijos. Neigiami ar nepalankūs LGBT straipsniai rėmėsi įvairiais stereotipais, tačiau daugiausia buvo susiję su šiuo metu Lietuvos politinėje padangėje ir visuomenėje aršių diskusijų sulaukiančio partnerystės tarp tos pačios lyties asmenų įteisinimo (2015-05-07 „Kaip mus apgaudinėja įteisinant gėjų šeimas” bernardinai.lt; 2015-06-30 „A. Sakalas. Šiuolaikiniai gėjai, jų tikslai ir priemonės” delfi.lt). Vis ilgiau besitęsianti diskusija radikalėja, tekstuose LGBT asmenis vienijančios organizacijos kartais net prilyginamos sektoms. Apie homoseksualius asmenis kalbama kaip apie šeimos, visuomenės, moralės pamatinių normų ardytojus. Tokie straipsniai gali pakurstyti neapykantą LGBT asmenų atžvilgiu. Kita vertus, žiniasklaidoje pasirodo nemažai žinučių apie vienalyčių santuokų įteisinimą įvairiose pasaulio valstybėse, apie geresnę LGBT padėtį, organizuojamus renginius ir kitas veiklas. LGBT asmenims palankiuose straipsniuose taip pat siekiama sukelti humanistinius jausmus pateikiant emociškai sunkius LGBT asmenų išgyvenimus, bandymą prisitaikyti prie visuomenės, suprasti save (2014-11-28 „34-erių metų vyras – atvirai: visuomenė tik laiko mane viengungiu”, delfi.lt; 2015-03-11 „Homoseksualų kasdienybė mokykloje: mokiniai vadina „gaidžiais“, mokytojai – išsigimėliais” 15min.lt). Per visą monitoringo laikotarpį paskelbta nemažai straipsnių, palaikančių LGBT asmenis ir jų teises. Neretai šių straipsnių autoriai – visuomenėje žinomi asmenys: Leonidas Donskis, Aušrinė Marija Pavilionienė, Antanas Guoga, Rokas Žilinskas ir kt.

Apibendrinant monitoringo rezultatus galima drąsiai teigti, kad neapykantos, diskriminacijos apraiškų Lietuvos žiniasklaidoje praktiškai nepasitaiko arba pasitaiko tik pavieniai atvejai, susiję su tuo metu visuomenėje ir politinėje arenoje plačiai aptariamais klausimais. Tačiau akivaizdu, kad antisemitizmas, rasizmas ir kitos diskriminacijos formos neišnyko. Šiuo metu iš oficialiosios žiniasklaidos neapykanta yra pasitraukusi į komentarų sritį, kur pikti ir nelaimingi žmonės išsako, ką galvoja apie kitus. Nors iš tiesų baisiausiais žodžiais keikia patys save: brangius giminaičius, kaimynus, bendradarbius. Anot Tomo Venclovos, „atpirkimo ožio“, labiausiai nemėgstamos grupės funkciją iš žydų perima romai (čigonai), juodaodžiai, musulmonai, homoseksualai ir asmenys su psichikos negalia, Lietuvoje tebeegzistuoja latentinė neapykanta „kitam“. Iš kai kurių požymių atrodo, kad ji stiprėja: krizės akimirką ji gali virsti veiksmais, ir, deja, esama tikimybės, kad tie veiksmai pasuks įsisenėjusia vaga. Žydas istoriškai virto ryškiausiuoju, emblematišku „kito“ atveju (2015-04-24 T. Venclova. „Žydai ir lietuviai: kas pasikeitė ir kas nepasikeitė per 40 metų“ delfi.lt). Žiūrint į monitoringo rezultatus akivaizdu, kad rašydami apie kitus ir kitokius žmones dauguma Lietuvos žurnalistų siekia ne sukelti priešiškumą, bet supažindinti, parodyti, pristatyti ar tiesiog priminti. Belieka tikėtis, kad šios tendencijos išliks ir ateityje.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai