Birželio 4 d., vykdydamas parlamentinę kontrolę, Žmogaus komitetas svarstė klausimą dėl sutrikusio vystymosi kūdikių namų pertvarkos iš sveikatos priežiūros į socialinės globos įstaigas. Šį klausimą komitetas nusprendė svarstyti po to, kai buvo aptarta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2013 metų veiklos ataskaita. Svarstant šią ataskaitą paaiškėjo, kad nėra tinkamai reaguojama į ankstesnėje, 2012 metų ataskaitoje, pateiktas kontrolierės Editos Žiobienės išvadas dėl būtinybės keisti kūdikių globos principus, tinkamą dėmesį skiriant be tėvų globos likusių kūdikių socialinei ir psichinei raidai.
Atkreiptas dėmesys į tai, kad kūdikių namai Lietuvoje yra vadinami „sutrikusio vystymosi kūdikių namais”. Tuo tarpu rimtus sveikatos sutrikimus turi tik nedidelė dalis tokiuose kūdikių namuose augančių vaikų. Kadangi sutrikusių vystymosi kūdikių namai priklauso sveikatos apsaugos sistemai, didžiausias dėmesys tokiose įstaigose skiriamas sveikatos priežiūrai, bet ne socialinei ir psichinei vaiko raidai. Nepatirdami glaudžių emocinių ryšių bei negaudami jų amžiui būtinų ugdymo priemonių, iš esmės sveiki kūdikiai patiria vystymosi sutrikimus. Dar nuo sovietų laikų išlikęs „sutrikusio vystymosi kūdikių namų” pavadinimas uždeda stigmą visiems čia patekusiems kūdikiams. Toks pavadinimas atgraso norinčius įsivaikinti ar globoti kūdikius asmenis.
Pasak vaiko teisių kontrolierės Editos Žiobienės, netinkamai organizuojamos kūdikių globos klausimas keliamas metų metus – šią problemą jau buvo pastebėjusi ir iškėlusi buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė, dabartinė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė prieš septynerius metus. 2011 metais vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė, atlikusi tyrimą „Dėl vaikų iki 3-4 metų globos organizavimo sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir kitose globą vykdančiose įstaigose, problemų”, dėl neatidėliotinos institucinės vaikų iki 3 (4) metų globos reformos kreipėsi į Vyriausybę bei kompetentingas ministerijas. Tačiau šis klausimas vangiai juda iš mirties taško, institucijose augančių vaikų skaičius mažėja neženkliai. Iš esmės sveiki kūdikiai ir toliau patiria negrįžtamą žalą augdami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Posėdžio dalyviai vieningai pripažino, kad kūdikis turi augti šeimoje, o ne įstaigoje. Tačiau globėjų paruošimas ir įvaikinimo institutas reikiamo pagreičio neįgauna, o ministerijos neranda sutarimo, kur turi būti apgyvendinti sveiki kūdikiai, kol neatsiranda juos priglaudžianti šeima. Komiteto narės Onos Valiukevičiūtės nuomone, valstybė turėtų didesnį dėmesį skirti ir prevencijai – būtina siekti, kad kuo mažiau tėvų atsisakytų savo vaikų, užtikrinant šeimoms ir besilaukiančioms kūdikio motinoms būtiną visapusę paramą.
Vertindamas besitęsiantį Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nesusikalbėjimą šiuo klausimu, komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę, siūlydamas organizuoti ministrų pasitarimą, kuriame Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrai sutartų dėl nedelsiamo kūdikių globos reorganizavimo atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Komitetas dar sykį siūlo nedelsiant pertvarkyti kūdikių globą, atskiriant socialines paslaugas nuo sveikatos paslaugų pagal individualius kūdikių poreikius ir jų sveikatos būklę.
Kampanija „Šalis be vaikų namų” kviečia prisijungti ir pasirašyti peticiją „Dėl 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų panaudojimo perėjimui nuo institucinės prie bendruomeninės globos”
