Liaukitės savo pinigais remti žmonių su negalia atskyrimą nuo visuomenės – tokią žinią pernai rugsėjį paskelbė Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių komitetas Europos Komisijai. Jis turėjo galvoje Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą socialinės globos įstaigoms, kurios yra viskas viename – ir gydymo įstaigos, ir nuolatinės globos namai, ir socializacijos vieta. Duomenys rodo, kad ir Lietuvoje struktūrinė parama daugiausiai „nusėdo“ kurti šiek tiek patogesnei aplinkai, o ne alternatyvoms.
Pernai institucinės globos sistemą supurtė keli skandalai: paaiškėjo, kad prie lovos ar net tualetuose buvo ilgam pririšami neįgalūs socialinės globos namų auklėtiniai, pro langą iškrito neprižiūrimas vaikas, galimai prievarta nutraukiami moterų nėštumai, sutrikusio elgesio mergina neprižiūrėta mirė užspringusi, į viešumą iškilo smurto, išnaudojimo ir nepagrįsto slopinimo medikamentais atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre. Šios žinios sulaukė politikų dėmesio, bet trys ministerijos, atsakingos, kad vaikai ir jaunuoliai su psichikos ir proto negalia gautų jiems reikalingas paslaugas, kol kas neturi paskatos suvienyti jėgas reformai. Europos koalicija už gyvenimą bendruomenėje (ECCL) savo ataskaitoje Lietuvą, kartu su Bulgarija, Vengrija, Latvija, Rumunija ir Slovakija, mini tarp valstybių, kurios vis dar naudoja ES paramą globos institucijoms renovuoti ir statyti. Europos Komisija žada, kad ateityje investicijas, kurios atitolina, o ne skatina žmonių su negalia perkėlimą į bendruomeninius namus, valstybėms teks grąžinti.
Į globos įstaigą nepilnametį sūnų atidavusi Rasa (vardas pakeistas, globos namai straipsnio autorei žinomi) negalėjo namuose pasirūpinti dabar jau pilnametystės sulaukusiu Robertu (vardas pakeistas), turinčiu autizmo spektro diagnozę ir sunkią proto negalią. Tačiau instituciniuose globos namuose sūnaus būklė jau daugelį metų anaiptol negerėja: vaikiną dažnai ištinka priepuoliai. Globos įstaigos aplinka, bendravimas su kitais pacientais ir taikomi itin griežti suvaržymo metodai (diržai, rankų rakinimas už nugaros) jam kelia nuolatinę įtampą: „Netinka jam tas skyrius – [gyventojas] su depresija guli šalia, kiti pusiau tokie. Mano sūnui tenka gulėti pririštam, nes laužo sveikesniųjų daiktus.“
Rasa žino, kad jos sūnus – sunkus atvejis, bet jai nesuprantama, kodėl, kai suserga viena globos namų darbuotoja, jos kolegė turi prižiūrėti net dvi grupes – iš viso apie 20 asmenų su negalia. Jos pastebėjimai – ne atsitiktinumas. Seimo kontrolierių įstaigos atliktas patikrinimas; parodė, kad darbuotojų trūksta daugybei globos įstaigų. Esami darbuotojai nespėja prisitaikyti prie kiekvieno gyventojo.
Socialinės globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia pernai gyveno 646 asmenys. Žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, tokių įstaigų neužtenka kosmetiškai pagerinti – reikia iš principo keisti paslaugų modelį.
Pinigų buvo
Ko labiausiai trūksta žmonėms su negalia ir jų šeimoms, bent jau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) galėjo sužinoti iš savo užsakytos Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studijos. Studijos autorių skaičiavimais, išsamiai reformai prireiktų apie 28,5 mln. eurų per visą ES paramos laikotarpį. Atlikus skaičiavimus pagal Finansų ministerijos tinklalapyje esparama.lt pateiktus duomenis, su psichikos sveikata susijusioms veikloms išleista apie 60 mln. eurų (pasiskirstymą žr. grafike).
ES lėšų pasiskirstymas pagal veiklas (nebaigtinis sąrašas, tūkst. eurų). Šaltinis: skaičiavimai pagal esparama.lt
Galimybių studijos autoriai kritikavo tai, kad vyriausybė nesinaudoja nevyriausybinių organizacijų (NVO) įdirbiu naujo tipo lanksčioms paslaugoms kurti, trūksta socialinių darbuotojų ir specialistų provincijoje. Nepaisant šių išvadų, bendradarbiavimas su NVO praėjusiu ES paramos laikotarpiu lėšų nesulaukė. Sekti, kaip įgyvendinamos galimybių studijoje ir kitur pateiktos rekomendacijos, būtų buvę galima panaudojant beveik 145 tūkst. eurų ES lėšų ir 25,6 tūkst. eurų valstybės lėšų biudžetą, skirtą vertinimui ir stebėsenai. Tačiau priemonės apraše įtvirtinta, kad projektas turi būti įgyvendinamas be partnerių (įskaitant NVO).
Be to, kokybiškas psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas ir stebėsena materializavosi kaip patalpų remontas, biuro įrangos, baldų, kompiuterių ir transporto priemonės įsigijimas. Pagal pateiktą projektą, su baldais, automobiliu ir įranga Valstybinis psichikos sveikatos centras efektyviau vertins ne mažiau kaip 97 psichikos sveikatos įstaigas, nes galės į jas nuvykti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), besirūpinančios socialine globa, sektoriuje projektai, kuriuose minima proto ir psichikos negalia, gavo apie 20 mln. eurų, iš kurių 7,5 mln. investuota į statybas, renovaciją ir įrangos pirkimą globos namams. Atsakydami į paklausimą, SADM specialistai aiškino, kad tai reikalinga padėti stacionarams „pasirengti socialinės globos įstaigų lincencijavimui“. Tikslas perkelti žmones su negalia į bendruomeninę globą ES lėšomis, specialistų teigimu, nekeltas. Iš viso stacionariai socialinei globai pagal 71 projektą skirta 44,4 mln. eurų, nestacionarioms socialinėms paslaugoms – panašus lėšų kiekis. Pertvarką SADM kuruoti pavesta ne Socialinės globos įstaigų skyriui, o Šeimos ir bendruomenių departamentui, taip simboliškai pabrėžiant, kur orientuojamasi.
„Darbuotojai skundžiasi [per dideliu krūviu], bet kodėl ne ministerijai?“ – stebisi Rasa. „Vadovaujantis socialinės globos namų […] nuostatais, asmenims gaunantiems ilgalaikę socialinę globą užtikrinama nuolatinė specialistų priežiūra, – atsako SADM atstovai, atsakydami į pateiktus šio tyrimo klausimus. – Asmeniui, gaunančiam ilgalaikę globą, pagal įvertintus poreikius sudaromas individualus socialinės globos planas.“ Tačiau, kaip rodo Rasos patirtis ir Seimo kontrolierių ataskaita, globos namuose trūksta darbuotojų ir patalpų individualiai pritaikyti aplinką ir dienotvarkę pagal kiekvieno gyventojo poreikius. SADM ketina tai spręsti jau šiemet keldama socialinių darbuotojų atlyginimus.
Žinomas vaikų psichiatras, psichikos sveikatos ekspertas dr. Dainius Pūras komentuoja: „Užsienio ekspertai stebisi: kodėl viską darote, kad tik vaikas šeimoje neaugtų?“ Paprašytas pateikti gerų pavyzdžių užsienyje, jis giria Gruziją: „Taip sutapo, kad jie jau sprendė [globos sistemos] problemas, bet 2008 m. agresija prieš jų valstybę tai paspartino, nes Gruzija gavo rimtą Vakarų paramą įvairioms reformoms. Valdžia tiesiai pasakė: mes darysime taip, kad nebūtų globos namų. [Lėšų skyrę] amerikiečiai nesitikėjo tokio progresyvumo,“ – gerą pavyzdį pateikia ekspertas ir primena, kad Gruzijoje nepriklausomybės pradžioje taip pat buvo apie 4600, uždaryta didžiausia globos institucija vaikams su negalia, kurioje arti šimto vaikų valstybės ir nevyriausybinio sektoriaus pastangomis rado naujus namus pagal savo poreikius.
Mažesnės institucijos – ne bendruomenė
Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Dovilė Juodkaitė, Marijampolėje atidarydama nuotraukų parodą „Tapatybės iliuzija“ apie institucinės globos įstaigose gyvenančius asmenis su proto ir psichikos negalia, apgailestavo, kad daugybės psichikos ir proto negalią turinčių žmonių gyvenimas prabėgs taip ir nesulaukus jiems priklausančių paslaugų. „Šie žmonės irgi gyvena savo vienintelį gyvenimą,“ – pabrėžė ji.
Gyvenimas bendruomenėje reiškia, kad žmogus turi galimybę pasirinkti, kur ir su kuo gyventi, gali gauti paramą bei paslaugas namuose. Visa tai papildytų platus paslaugų spektras žmonių su negalia aplinkiniams, pavyzdžiui, psichologinė pagalba, socialinio darbuotojo ir pedagogo patarimai. Ištikus priepuoliui, padėtų kvalifikuoti medikai, o lavinimąsi prižiūrėtų mobili specialistų komanda. Ekspertų grupės sudarytose gairėse nurodoma, kad vaikams tokia globa gali būti šeimoje arba į šeimą panašioje bendruomenėje „su vienu ar keliais konkrečiais globėjais, atliekančiais tėvų vaidmenis“. Pasak D. Pūro, tam būtina kurti profesionalių globėjų etatus. Globėjams už vaiko su sunkia negalia, reikalaujančio daug dėmesio, priežiūrą reikėtų mokėti atlyginimą. Maždaug dešimt globėjų šeimų prižiūrėtų specialistų komanda. Suaugusiems pagrindinis principas – nepriklausomybė, t. y., aplinka turi būti pritaikyta taip, kad kuo daugiau dalykų asmuo galėtų naudotis pats, be kitų pagalbos.
Priešingai, institucine globa vadinamas toks paslaugų paketas, kai globa, lavinimas ir sveikatos apsauga teikiami visiems vienodai pagal įstaigai įprastas procedūras. Pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją valstybės, įskaitant Lietuvą, įsipareigojo tokią globą keisti bendruomenine. „2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios: tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ numatoma, kad bendruomeninėms paslaugoms kurti, darbuotojams mokyti ir socialinei infrastruktūrai pritaikyti reikia naudoti struktūrinius fondus. Pasak tyrėjų ir konsultantų Camillos Parker ir prof. Luke’o Clementso, struktūriniams fondams negalioja argumentas, kad valstybės biudžetas yra ribotas ir privalo aprėpti daug socialinių problemų. ES lėšos yra „papildomų“ pinigų injekcija valstybei, skirta įgyvendinti ES prioritetus ir įstatymus. Kitaip tariant, vietos politikų argumentas, kad pirmiausia reikia pasirūpinti labiau „degančiais“ socialinės politikos prioritetais – silpnas.
Žmonių su proto negalia palaikymo centras (Mental Disability Advocacy Center – MDAC) tyrė, kaip ES leidžia struktūrinių fondų lėšas ir konstatavo, kad milijonai eurų vis dar išleidžiami institucinės globos įstaigoms statyti ir renovuoti. Europos Komisijai dėl to teko aiškintis prieš Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetą. „Dabar jau turime griežtesnę sistemą. Jei aptiksime projektą, kuris prieštarauja [JT Neįgaliųjų teisių] Konvencijai, galėsime nutraukti išmokas ir atsiimti lėšas, skirtas konkrečiai valstybei narei,“ – teigiama EK atsakyme JT Neįgaliųjų teisių komitetui. Tačiau duomenų, kiek pinigų išleista institucinei globai, EK atstovai neturėjo ir negalėjo pateikti, atsakydami, kad valstybės pačios sprendžia, kaip stebėti struktūrinių fondų lėšų skirstymą. MDAC pažymi: tai reiškia, kad tos pačios vyriausybės, kurios mėgsta ES lėšas naudoti institucinei globai, spręs, ar tartis su žmonių su negalia atstovais, ar ne. Be to, neužtenka „daugiau taip nedaryti“ – nevyriausybinės organizacijos reikalauja atlyginti žalą ir liepti valstybėms grąžinti institucinei globai išleistus pinigus.
Visas tyrimas skelbiamas čia.
