Žmogaus teisių organizacijų koalicija - Liūdna žmogaus teisių padėtis įkvepia pokyčiams
Naujiena

Liūdna žmogaus teisių padėtis įkvepia pokyčiams

Žmogaus teisių dienos proga dvidešimt aštuoni Seimo nariai įsipareigojo stabdyti neapykantos nusikaltimus ir kuo greičiau paskirti Lygių galimybių kontrolierių. Žmogaus teisių organizacijų koalicijos ir Seimo narių G. Purvaneckienės bei D. Kuodytės inicijuotą memorandumą parlamento nariai dar gali pasirašyti iki 2015 m. kovo 11 dienos.

Valstybė nenori stiprios Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos

„90 proc. nukentėjusiųjų nesikreipia į valstybės institucijas, kai pažeidžiamos jų teisės“, – teigė Žmogaus teisių organizacijų koalicijos atstovai Seime vykusioje spaudos konferencijoje, kuri vyko Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga.

Paskelbtoje Žmogaus teisių stebėjimo instituto apžvalgoje nurodoma: žmonės nesitiki, kad jų teisės gali būti apgintos. „Žmonių nenorą skųstis galima suprasti ir pateisinti – per pastaruosius aštuonerius metus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba baudą už lygių galimybių įstatymo pažeidimą skyrė tik vieną kartą ir tai įvyko prieš kelias savaites. Rekomendaciniai pasiūlymai nutraukti teises pažeidžiančius veiksmus vargu ar įkvepia pažeminimą patyrusius žmones kreiptis į tarnybą“ – teigia Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovas Gediminas Andriukaitis.

Didžiausią socialinę atskirtį ir daugiausiai pažeminimo patiriantys romai ir LGBT asmenys per praėjusius metus į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą nesikreipė nė karto.

Anot Žmogaus teisių organizacijų koalicijos, susilpnėjus ekonomikai prasidėjo nuoseklus lygių galimybių politikos stūmimas iš politinės darbotvarkės prioritetų sąrašo. Lietuvoje smunka lygias galimybes skatinančių institucijų įtaka ir geras vardas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba veikia neefektyviai ir jau antrus metus neturi vadovo.

Lietuvoje jau penkerius metus svarstoma įkurti Nacionalinę žmogaus teisių instituciją, kuri vertintų žmogaus teisių padėtį ir padėtų formuoti žmogaus teisių politiką. Tačiau iki šiol šios institucijos įkūrimas užstrigęs ne kartą formuotų darbo grupių pasitarimuose, kuriuose vengiama priimti principingą sprendimą dėl platų mandatą turinčios, proaktyvios ir glaudų ryšį su pilietine visuomene palaikančios institucijos įsteigimo.

Skatinama vykdyti įsipareigojimus ir naikinti įstatymų spragas

Septynias nevyriausybines organizacijas vienijanti koalicija sako, kad žmogaus teisių užtikrinimas vis dar vangiai vyksta daugelyje sričių, o dalies Lietuvos piliečių teisės net formaliai nėra ginamos įstatymų: „Kadangi Lietuvos teisinėje sistemoje neegzistuoja teisinė „lytinės tapatybės“ kategorija, Lygių galimybių įstatymas faktiškai nedraudžia translyčių asmenų diskriminacijos, o pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas transfobinis smurtas ir užgaulūs komentarai nėra laikomi neapykantos nusikaltimais“, – teigia Eduardas Platovas, asociacijos LGL programų koordinatorius.

Anot Karilės Levickaitės, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorės, koalicijai nerimą kelia ir stringantis Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas. Ratifikavusi šią konvenciją Lietuva įsipareigojo užtikrinti neįgaliųjų lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, tačiau jos įgyvendinimas kol kas miglotas: „Ypač sudėtinga situacija Lietuvoje yra tų žmonių, kurie turi psichosocialinę ar proto negalią: apie 6000 jų vis dar gyvena uždarose socialinės globos įstaigose, nors Lietuvoje ir buvo patvirtinta deinstitucionalizacijos politika“, – sakė K. Levickaitė.

Koalicijai priklausančios organizacijos kviečia atkreipti dėmesį ir į moterų bei tautinių bendrijų padėtį: šalyje atgimsta antisemitizmas ir neonacizmas, romai vis dar viena nemėgstamiausių grupių Lietuvoje, o 2014 metais lyčių atotrūkį matuojančiame indekse Lietuvai teko 44 vieta – blogiausias rezultatas per visą indekso matavimo laikotarpį (prieš septynerius metus Lietuva užėmė 14 vietą pasaulyje).

Savivaldybių ir valstybės institucijoms Žmogaus teisių diena nerūpi

Žmogaus teisių organizacijų koalicija klausė valdžios institucijų ir savivaldybių, kokius renginius planuoja rengti Tarptautinės žmogaus teisių dienos, minimos gruodžio 10 dieną, proga. Tik Seimo kontrolieriaus įstaiga ir 9-ios iš 60-ies Lietuvos savivaldybių patvirtino organizuojančios renginius. Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės šios dienos nemini.

Gruodžio 10-ąją Seime pasirašytas Žmogaus teisių organizacijų koalicijos ir Lietuvos Respublikos Seimo narių įsipareigojimas – žmogaus teisėms memorandumas, kviečiantis atkreipti dėmesį ir ginti visų žmonių teises. Dokumentas įpareigoja Seimo narius ir nevyriausybininkus bendrai stebėti ir viešinti žmogaus teisių situaciją ir siekti teisėto vertinimo už žmogaus teisių pažeidimus. Momerandumą galima pasirašyti iki 2015 m. kovo 11 d.

Žmogaus teisių organizacijų koalicijos ir Lietuvos Respublikos Seimo narių įsipareigojimų žmogaus teisėms memorandumą 2014 m. gruodžio 10 d. pasirašė:

Giedrė Purvaneckienė (LSDPF)
Dalia Kuodytė (LSF)
Marija Aušrinė Pavilionienė (LSDPF)
Julius Sabatauskas (LSDPF)
Gediminas Kirkilas (LSDPF)
Benediktas Juodka (LSDPF)
Rokas Žilinskas (TSLKDF)
Remigijus Šimašius (LSF)
Eligijus Masiulis (LSF)
Eugenijus Gentvilas (LSF)
Vitalijus Gailius (LSF)
Birutė Vėsaitė (LSDPF)
Alma Monkauskaitė (LSDPF)
Irena Šiaulienė (LSDPF)
Vytautas Antanas Matulevičius (MG)
Orinta Leiputė (LSDPF)
Rimantė Šalaševičiūtė (LSDPF)
Arminas Lydeka (LSF)
Algirdas Sysas (LSDPF)
Kazys Grybauskas (LSDPF)
Domas Petrulis (LSDPF)
Milda Petrauskienė (LSDPF)
Albinas Mitrulevičius (LSDPF)
Arvydas Mockus (LSDPF)
Juras Požela (LSDPF)
Dalia Teišerskytė (LSF)
Kęstutis Glaveckas (LSF)
Gintaras Steponavičius (LSF)
Žmogaus teisių organizacijų koalicijos nariai:

Lygių galimybių plėtros centras, Virginija Aleksejūnė
Asociacija LGL, Eduardas Platovas
Tolerantiško jaunimo asociacija, Jūratė Juškaitė
Lietuvos žydų bendruomenė, Faina Kukliansky
Lietuvos žmogaus teisių centras, Birutė Sabatauskaitė
Romų visuomenės centras, Svetlana Novopolskaja
Psichikos sveikatos perspektyvos, Karilė Levickaitė