Šie metai – intensyvus rinkimų sezonas, priverčiantis pasitempti ir politikus, ir rinkimų organizatorius. Jie ne tik turi užtikrinti rinkiminio proceso skaidrumą, bet ir sudaryti sąlygas visiems balsavimo teisę turintiems gyventojams oriai išreikšti savo valią. Tai ypač aktualu kalbant apie socialiai pažeidžiamas grupes, tokias kaip žmonės su negalia ar vyresnio amžiaus asmenis.

Vilniaus centre vyko eitynės prieš negalią turinčių žmonių atskirtį. Neįgaliųjų organizacijoms priklausantys ir pavieniai žmonės žygiavo nuo Vyriausybės iki Seimo, nešini plakatais ir skanduodami „miestas visiems“.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) nustatė, kad Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius diskriminavo asmenis, turinčius negalią. Darbo skelbime Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovo pareigoms užimti jis nurodė, kad kandidatai privalo mokėti važiuoti dviračiu. Kontrolierė merui siūlo panaikinti diskriminuojantį pareigybės aprašymo reikalavimą. Nors oficialų sprendimą R. Šimašius turėtų pateikti kovo 21 d., meras tokią

Pilietines teises turi piliečiai – konkrečios valstybės – kaip politinės organizacijos nariai. Viena ryškiausių politinio dalyvavimo teisių – rinkimų teisė, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatas yra pripažįstama tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Tačiau, pasirodo, kad ne visi Lietuvos Respublikos piliečiai yra vertinami vienodai lygūs ir/ar verti turėti vienodas politines teises.

Artėjant rinkimams Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF) pateikė savo iniciatyva atliktą tyrimą, kurio duomenys atskleidė, kad net 60 proc. rinkimų apylinkių yra nepritaikytos rateliuose judantiems asmenims. Didelį susirūpinimą taip pat kelia abejingumas nepalankiai ir regos, klausos, psichosocialines negalias turinčių asmenų situacijai.

Pusantro tūkstančio Lietuvos gyventojų kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrę ragindami iš naujo rengti lytiškumo ugdymo programą. Anot jų, darbo grupės parengtas juodraštinis variantas ignoruoja socialinę realybę bei mokslinę informaciją apie žmogaus lytiškumą.

Viena labiausiai pažeidžiamų ir jautriausių visuomenės grupių – negalią turinčios moterys, nes jos patiria diskriminaciją ne tik dėl visuomenėje nusistovėjusių klaidingų stereotipų apie negalią turinčius žmones, tačiau taip pat jaučia diskriminacinį požiūrį dėl lyties.

Nuo Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencijos (Konvencija) ratifikavimo 2010 m. Lietuvos žmonių su negalia interesams atstovaujančios organizacijos ragina valstybę sparčiau siekti šių asmenų įtraukties bei jų lygių galimybių ir teisių įgyvendinimo. Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių komitetas (Komitetas), atsižvelgdamas į nevyriausybinių organizacijų pateiktą papildomą informaciją, suformulavo klausimus, kuriais siekiama išsiaiškinti, ką per penkerius

Pirmą kartą Europos Sąjungos piliečio apdovanojimas skirtas Lietuvoje veikiančiai organizacijai. Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ medaliu apdovanota už išskirtinius nuopelnus skatinant geresnį valstybių narių gyventojų tarpusavio supratimą ir glaudesnę integraciją bei ES vertybių puoselėjimą.