Liepos Želnienės žurnalistinis tyrimas 15min.lt portale „Netradiciniai mokymai vadovams – apsimetus studentais už pinigus bendrauti su psichikos ligoniais“ turėjo sukrėsti visą psichikos sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sistemą.

Lietuvoje vis dar įsivaizduojama, kad žmonėms su negalia uždarose įstaigose gyventi geriau, nei, tarkim, atvirose bendruomenėse. Požiūris, jog jie nėra įgalūs savarankiškai savimi pasirūpinti – viena didžiausių kliūčių, stabdančių socialinės globos namų pertvarkos procesą.

Kovo 22 d.  visuomenės psichikos sveikatos srityje dirbantys ekspertai kalbės apie užstrigusią globos namų pertvarką Lietuvoje. Diskusijos „Ar visi turi teisę oriam gyvenimui bendruomenėje?“ dalyviai teigia, kad uždaros institucijos neskatina gyventojų savarankiškumo, prisideda prie izoliacijos ir diskriminacijos įtvirtinimo.

Spalio 17 d. žmogaus teisių festivalis „Nepatogus kinas“ kviečia į Aleksandro Kuznetsovo filmą „Trumpa išsilaisvinimo instrukcija“ ir po jo vyksiančią diskusiją „Kaip Lietuva ruošiasi asmenų išlaisvinimui iš uždarų globos namų?“ Nors dokumentinėje juostoje pasakojama trijų teisinį veiksnumą atgauti bandančių Rusijos piliečių istorija, prasta proto negalią turinčių asmenų situacija nesvetima ir Lietuvai. Anot nevyriausybinės organizacijos „Psichikos

Spalio 13–14 dienomis Vilniuje vyks tarptautinis ekspertų pasitarimas, kurio metu Jungtinių Tautų (JT) specialusis pranešėjas teisei į sveikatą prof. Dainius Pūras kartu su ekspertais iš Vakarų ir Vidurio Europos aptars pagrindinius psichikos sveikatos politikos formavimo aspektus. Ši diskusija profesoriui padės parengti ataskaitą, kuri kitų metų birželį bus pristatyta JT Žmogaus teisių tarybai.

Vieną ketvirtadienio vakarą, tuo metu, kai tūkstančiai Vilniaus policijos pareigūnų gaudė automatą pavogusį ir pasišalinusį asmenį, o portalai ir socialiniai tinklai pagyvėjo nuo adrenalino dozės, aš tiesiog dalyvavau klasės tėvų susirinkime. Tarp kitų klausimų, aptarinėjome ir motyvacijos mokslui problemas, kaip sudominti vaikus matematikai, vokiečių kalbai, kurios jie tiesiog kolektyviškai nemėgsta. Ne kaži ką nusprendę, bet

Nebe pirmi metai Lietuvoje vis aktyviau diskutuojama apie prastą situaciją psichikos sveikatos srityje. Aukšti savižudybių, patyčių, smurto šeimoje rodikliai kelia kelia vis didesnį nerimą, tačiau psichikos sveikatos paslaugų infrastruktūrai skiriami valstybės biudžeto, ligonių kasų pinigai, o taip pat ir ES struktūrinių fondų lėšos naudojamos neracionaliai, tad situacija išlieka nepakitusi.

Ar prireikus gebėtumėt suteikti pirmąją pagalbą sau pačiam ar kitam asmeniui? Abejojate, tačiau manote, kad jums labai praverstų pirmosios pagalbos mokymai? Tikra tiesa: šie mokslai nėra sudėtingi ar ilgai trunkantys, o išgelbėti žmogui sveikatą ar net gyvybę – gali! Turbūt turite galvoje fizinę sveikatą. Bet ar nėra svarbu mokėti suteikti pirmąją pagalbą ir psichikos sveikatos

Taip, 21 amžiaus Lietuvoje psichiatrijos institucija yra kvestionuojama dėl naudojamų metodų, vyraujančių požiūrių ir paradigmų, kuomet teigiama, jog psichologinės terapijos nėra gydymas. Kad psichotropiniai vaistai – vienintelis tikras būdas spręsti įvairius žmonių psichikos sutrikimus, nurašant kitų specializacijų atstovus į psichiatro asistentų gretas. Vadovaujantis tokiu požiūriu palaikome esamą neefektyvią, medikalizuotą psichikos sveikatos priežiūros sistemą ir tragiškus