Nediskriminavimo principo diegimas įmonėms kuria pridėtinę vertę. Dėmesys darbuotojo teisėms ir poreikiams, pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresniosios patarėjos Vilmos Gabrieliūtės, padeda mąstyti kūrybiškiau bei praplečia potencialių klientų ratą.

Švietimo sistemos kokybė – bene amžinas klausimas ne tik ministerijoms, mokytojams ar tėvams, bet ir lygybės ekspertams, siekiantiems užtikrinti pagarbą ir dėmesį visiems mokiniams. Prasidėjus naujiems mokslo metams Tarnybos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos programų koordinatorės, edukologės Vilmos Gabrieliūtės klausiame, kokią įtaką vaikų ugdymui turi lyčių stereotipai.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys, laikinai pavaduojantis lygių galimybių kontrolierę, priėmė išvadą, kad sena lytiškumo ugdymo programos metodinė priemonė skatina diskriminuoti LGBT* bendruomenės asmenis. Rengėjams jis rekomendavo pakeisti jos turinį taip, jog moksleiviams nebūtų nepagrįstai formuojamas diskriminacinis požiūris į kitokią lytinę orientaciją.

Greičiausiai visiškas atsitiktinumas, kad Tarptautinės moters dienos išvakarėse patekau į Ievos Stundžytės režisuotą spektaklį „Brangioji mokytoja“. Įtikinanti vaidyba, žaismingas ir jaunatviškas mokyklą baigiančių jaunuolių performansas virsta nevaldomu ir žiauriu mokinių manipuliavimu. Artimą ryšį su mokytoja demonstruojantys mokiniai netrukus virsta monstrais, leidžiančias sau žeminti ir priekabiauti – tiek vienas prieš kitą, tiek prieš mokytoją, tiek naudoti

Pusantro tūkstančio Lietuvos gyventojų kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrę ragindami iš naujo rengti lytiškumo ugdymo programą. Anot jų, darbo grupės parengtas juodraštinis variantas ignoruoja socialinę realybę bei mokslinę informaciją apie žmogaus lytiškumą.

Vilma Gabrieliūtė, edukologė, VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ direktorė, jau kelerius metus  kartu su psichologais rengia lytiškumo ugdymo seminarus tėvams ir švietimo srityje dirbantiems specialistams. Dažniausiai seminaruose dalyvauja tėvai, kurie nori savo vaikus auginti kitaip, nei augino juos pačius.

Aštuntą valandą vakare viena moterų komanda renkasi žaisti krepšinio. Toks vaizdas nieko labai nestebina šalyje, kur dažniau pataikomi tritaškiai nei važiuojama dviračiu. Tačiau apie 50% visų lietuvių mano, kad šios moterys nebūtinai turi turėti tokias pačias teises, kaip ir kiti piliečiai.

Patyčios, susijusios su seksualine orientacija ir lyties tapatybe, Lietuvos mokyklose jau tapo kasdienybe. Tai parodė naujausia apklausa, perspėjanti, kad laikas imtis veiksmų, kurie keistų padėtį mokyklose.

Naujausia apklausa rodo, kad patyčios, susijusios su seksualine orientacija ir lyties tapatybe Lietuvos mokyklose – kasdienybė. Tyrime dalyvavę tiek heteroseksualūs, tiek ne heteroseksualūs moksleiviai nurodo, kad žeminimas ne tik dažnas reiškinys, tačiau neretai jį inicijuoja patys mokytojai.