Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad įstatymams nuolat tobulėjant ir užpildant paliktas spragas, mūsų teisė būti apsaugotiems nuo neteisėtų privačios erdvės pažeidimų turėtų būti tvirta kaip niekad. Nors itin sparčiai plintant išmaniosioms technologijoms galime svariai prisidėti prie teisingumo vykdymo ir tapti labiau atsakingais, šių priemonių prieinamumas Lietuvoje vis dar kelia daug klausimų, tad kartais asmenys gali

Žvelgiant į asmenų lygiateisiškumo principą iš formalaus požiūrio taško, visi asmenys turėtų būti traktuojami vienodai esant vienodoms situacijoms ir skirtingai – esant skirtingoms. Tačiau ankstesniuose straipsniuose jau buvo užsiminta apie tai, kad Europos Sąjungos teisė ir Lietuvos teisės aktų principai įtvirtina ne formalaus, o materialaus asmenų lygiateisiškumo sampratą, kuri pripažįsta egzistuojant objektyvius veiksnius, kurie įstumia vienus

Žmogaus teisių ir laisvių garantijos – tai tam tikra teisės normų, principų ir priemonių, kuriomis yra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės, sistema. Žmogaus teisių garantijas galėtume suskirstyti į teisines ir neteisines. Teisinės – tai teisės normų ir institucijų sistema, o neteisinėms garantijoms galėtume priskirti valstybės valdžios įgyvendinimo pagrindus, valstybės formą, jos politinį režimą, valdžių padalijimo

Žmogaus teisių apsauga darbo teisiniuose santykiuose ypatinga forma visų pirma pasireiškia siekiant apsaugoti ekonomiškai silpnesnės darbo teisinių santykių šalies – darbuotojo teises ir teisėtus interesus. Siekiant visapusiškai garantuoti asmens, darbo teisinių santykių dalyvio, gerovę, rinkos ekonomikos sąlygomis, valstybė privalo kontroliuoti šią teisinių santykių sritį, nustatydama tam tikrus principus ir metodus privalomus tiek valstybinėje, tiek privačioje darbo

Žmogaus teisės sudaro vieną svarbiausių konstitucinės teisės institutų.