2018 metų ataskaita
2018 metų ataskaita

2018 metų ataskaita

Žmogaus teisių organizacijų koalicijos 2018 m. veiklos ataskaita

Įžanga

Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK) – progresyvių, konstitucinius žmogaus teisių apsaugos standartus taikančių organizacijų koalicija, suburta 2011 m. Koalicijai priklauso Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Nacionalinė LGBT* teisių asociacija LGL, Psichikos sveikatos perspektyvos, Romų visuomenės centras, Tolerantiško Jaunimo Asociacija, Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

ŽTOK misija – siekti veiksmingo žmogaus teisių, lygių galimybių ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo Lietuvoje.

ŽTOK tikslai:

·           stebėti žmogaus teisių, lygių galimybių ir nediskriminavimo principo negalios, amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, rasės, etninės priklausomybės, tautybės, religijos, tikėjimo, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, ir kitais pagrindais įgyvendinimą Lietuvoje;

·           viešinti žmogaus teisių pažeidimus, atkreipti valstybės institucijų bei visuomenės dėmesį į socialiai pažeidžiamų asmenų teises ir galimus jų pažeidimo atvejus;

·           siekti, kad valstybės institucijos prisiimtų atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus ir kiekvienas konkretus žmogaus teisių pažeidimas sulauktų teisėto vertinimo.

ŽTOK veikla 2018 m.

2018 metais ŽTOK projektinės veiklos nevykdė – visos vykdytos veiklos priskirtinos atskiroms iniciatyvoms, kurios įgyvendintos pasitelkiant atskirų koalicijos narių žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Ataskaitiniais metais pagrindinės ŽTOK veiklos vykdytos atsižvelgiant į tokius tikslus, kaip visuomenės informavimas apie žmogaus teisių situaciją šalyje ir pastebėtus pažeidimus, taip pat valstybės institucijų skatinimas siekti žmogaus teisių įgyvendinimo bei prisiimti atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus.

Siekdami visapusiško valstybės institucijų įsitraukimo užtikrinant žmogaus teisių įgyvendinimą, 2018 m. ŽTOK nariai dalyvavo įvairių valstybės institucijų darbo grupėse:

● Darbo grupė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimui Vilniaus mieste koordinuoti (Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016 m. liepos 28 d. potvarkis Nr. 22-207). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Vilniaus miesto savivaldybė.

● Darbo grupė, skirta neapykantos nusikaltimų, stebėsenai, analizei ir vertinimui (sudaryta vidaus reikalų ministro 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 1V-813). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija.

● Personalinė 2014-2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų komisija (LR Finansų ministro įsakymas, 2017 m. vasario 3 d. Nr. 1K-45). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Lietuvos Respublikos Finansų ministerija.

● Darbo grupė Vilniaus romų integracijos programos rengimui (Vilniaus miesto savivaldybės mero 2015 m. liepos 28 d. potvarkis Nr. 22-207). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Vilniaus miesto savivaldybė.

● Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano tarpinstitucinė stebėsenos darbo grupė (Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2014 m. gegužės 8 d. Nr. A1-249). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

● Nevyriausybinių organizacijų taryba (2017 m. vasario 7 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-74). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

● Nuolatinė tarpinstitucinė darbo grupė, vykdanti romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015-2020 metų veiksmų plano stebėseną (2016-11-22 Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymas NR. ĮV-82). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama – Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

● Karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimo komisija (Krašto apsaugos ministro 2015-07-21 įsakymas Nr. V-740). Valstybinė institucija, kurios veikloje dalyvaujama –Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija.

ŽTOK taip pat išreiškė poziciją skirtingais žmogaus teisių klausimais, inicijuojant ar prisidedant prie kreipimųsi į valstybės institucijas:

● ŽTOK kreipėsi į J. E. LR prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl tolimesnių veiksmų dėl Europos Tarybos Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo (CETS Nr. 210) ratifikavimo;

● ŽTOK kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, prašydama paaiškinti, kodėl į akredituotą lytinio ugdymo programą pateko informacija, prieštaraujanti pačios ministerijos patvirtintai Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrajai programai, LR Konstitucijai bei tarptautiniams dokumentams.

● ŽTOK kreipėsi į LR Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, išreikšdama susirūpinimą dėl Seimo nario Petro Gražulio skyrimo į Seimo Žmogaus teisių komitetą;

● ŽTOK, kartu su 100 kitų organizacijų kreipėsi į Seimo narius, prašydamos nepritarti siūlomiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams;

● ŽTOK, kartu su Švietimo NVO tinklu kreipėsi į LR Seimo komitetus dėl Seimo narių grupės, 2018 metų rugsėjo 14 d. registruotų Švietimo įstatymo pakeitimų, kurie numatė diskriminuojantį požiūrį į vaikus, augančius kitokiose, nei šeimose, kurios yra ir mama ir tėtis, bei atimtų iš mokyklos bendruomenės teisę spręsti, kaip organizuoti ugdymo procesą;

● ŽTOK kartu su NVO koalicija „Už vaiko teises“ ir išreiškė susirūpinimą dėl visuomenės klaidinimo, formuojant nuomonę, kad beveik prieš metus priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra kenksmingas šeimoms;

Siekiant didinti visuomenės sąmoningumą žmogaus teisių srityje, informuoti apie žmogaus teisių problematiką ir įtraukti visuomenės narius į sprendimų paiešką bei įgyvendinimą, 2018 m. ŽTOK tapo vienu iš pirmojo Nacionalinio žmogaus teisių forumo (toliau – Forumas) organizatorių ir dalyvių. Forumas įvyko 2018 m. gruodžio 10 d. minint 70-ąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pasirašymo metines.

Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka / Vygaudo Juozaičio nuotrauka

Dviejų ŽTOK narių (Lietuvos žmogaus teisių centro ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto) atstovai dalyvavo Forumo organizacinio komiteto veikloje bei aktyviai prisidėjo sudarant Forumo programą, kviečiant dalyvauti diskusijų pranešėjus, viešinant renginį, jo dalyvius, temas ir keliamą problematiką, taip pat užtikrinant Forumo finansavimą, logistiką ir techninį aptarnavimą. ŽTOK nariai taip pat dalyvavo, moderavo, ar kitaip prisidėjo organizuojant Forumo diskusijas šiomis temomis:

● Smurtas artimoje aplinkoje: ar apsaugojame aukas?

● Manipuliavimas rinkėjais ir rinkimais – ar saugi Lietuva?

● Diskusija ir interaktyvus užsiėmimas „Lygių galimybių integravimas įmonėje: nauda ir priemonės“

● Žmogaus teisių edukacija mokykloje: gerosios praktikos

● „Nepatogaus kino“ seansas „Seksas be sutikimo“ ir diskusija apie seksualinį priekabiavimą

Forume iš viso vyko 10 diskusijų, kuriose dalyvavo 50 pranešėjų, o pasiklausyti šių diskusijų susirinko beveik 500 dalyvių. Forumas buvo nušviestas didžiausiuose šalies naujienų portaluose, taip pat tiesiogiai iš renginio vietos transliuotoje radijo laidoje (LRT radijas).

Diskusijų įrašai pasiekiami Nacionalinio žmogaus teisių forumo Youtube kanale.