Tarptautinė smurto prevencijos diena minima, siekiant paskatinti nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus bei visų formų fizinio smurto, įskaitant karą, terorizmą bei smurtą artimoje aplinkoje, atsisakymą.

Spalio 2-oji pasirinkta dėl to, kad šią dieną 1869 m. gimė Mohandas Gandis – Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis bei nesmurtinio pasipriešinimo kaip būdo siekti politinių tikslų įkvėpėjas.

Nesmurtinio pasipriešinimo prieiga atmeta fizinį smurtą kaip būdą siekti politinių ar socialinių pokyčių. Pamatinė šios filosofijos idėja yra ta, kad valdančiųjų galia priklauso nuo visuomenės palaikymo, tad nepalaikymą raginama išreikšti protestuose, blokadose, atsisakant bendradarbiauti, tačiau susilaikant nuo fizinės jėgos panaudojimo.

Pirmąją taikaus protesto akciją Gandis suorganizavo 1906 m. Pietų Afrikoje. Per aštuonerius metus trukusią akciją pasiekė indų santuokų pripažinimo ir pagalvės mokesčio šiais bendruomenei panaikinimo.

1914 m. Gandis sugrįžo į Indiją ir perkėlė savo taikaus pasipriepriešinimo veiklas į tuo metu britų valdomą gimtinę. 1930 m. Gandis suorganizavo žymųjį  „Druskos žygį“ – 390 kilometrų žygį, kuriuo protestuota prieš britų draudimus indams rinkti ir parduoti druską bei didžiulius druskos mokesčius.

Kelis kartus kalintas dėl taikių pilietinio nepaklusnumo akcijų inicijavimo, Gandis iš politikos pasitraukė, tačiau vėl į ją grįžo 1945 m. ir dalyvavo derybose dėl Indijos nepriklausomybės nuo britų valdžios.

Derybose Gandis aktyviai kovojo už vieningą nepriklausomą Indiją, tačiau 1947 m., Indijai išsikovojus nepriklausomybę, valstybė buvo padalinta į Indiją ir Pakistaną, atskiriant induizmą ir islamą išpažįstančias bendruomenes. Skaičiuoja, kad 10 – 20 milijonų žmonių turėjo palikti savo gyvenamas teritorijas, dėl ko kilo milžiniškos smurto ir agresijos bangos.

Gandis ir toliau aktyviai kvietė musulmonus ir induistus gyventi taikoje, tačiau jau po metų buvo nužudytas hinduistų ekstremisto.