Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kvietimu Lietuvoje lankosi tarptautinės organizacijos „ILGA-Europe“ vyresnysis politikos koordinatorius Cianán B. Russell. Įvardį „jie“ naudojantis translyčių asmenų teisių ekspertas pabrėžia, kad asmens tapatybės dokumentų keitimo tvarka atskleidžia, kiek valstybė pasitiki savo gyventojais.

Kartu su #MeToo, populiariuoju feminizmu ir augančiu dėmesiu lyčių klausimams diskusija apie vyriškumo normas tampa vis dažnesnė. Kokios vyriškumo formos egzistuoja? Ar vyriškumą ištiko krizė? Ar tikrai feminizmas ir vyriškumas – priešingi poliai? Klausiame Artūro Tereškino, sociologo, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesoriaus.

Rimvydas iš Lietuvos išvyko prieš 18 metų siekti daktaro laipsnio, bet pats nelaiko to emigracija. Jo ryšiai su tėvyne išlieka tvirti – jis nuolat dirba dėl jos bei Lietuvos emigrantų bendruomenės. „Kai gyveni Lietuvos temomis, nėra emigracijos“, – teigia dabartinis LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas.

Emilis ne tik nebegyvena Lietuvoje jau keturiolika metų, bet ir priėme Norvegijos pilietybę.  Vaikinas iš Lietuvos išvyko dar penktoje klasėje, tad jo išvykimas nėra standartinė LGBTQ asmens emigracijos istorija. Didžiausią įtaką tam padarė šeimos ekonominė situaciją: tėtis ilgai dirbo Norvegijoje, įkūrė įmonę, tad pajuto norą  būti kartu su šeima.

Dominykas (vardas pakeistas) emigravo jau prieš ketverius metus. Viskas prasidėjo nuo mokyklos baigimo – vaikinas norėjo studijuoti Jungtinėje Karalystėje (JK) filosofijos, politikos ir ekonomikos mokslus. Kol kas Dominykas  į Lietuvą grįžti neplanuoja. Gyvenimas JK jam patinka ir kartais net pamiršta esantis užsienietis.

Prieš trejus metus iš Lietuvos išvykti nusprendusi Laima Vaigė jau spėjo įsikurti Švedijoje. Šioje šalyje ji gyvena su dukra ir partnere. Teisininkė, žmogaus teisių aktyvistė ir lektorė teigia pavargusi gyventi aplinkoje, kurioje tekdavo sulaukti keistų klausimų apie seksualinę orientaciją, šviesti apie ją nesuprantančius bendrapiliečius.

Šį rudenį sukanka dveji metai, kai prasidėjo #MeToo judėjimas, atskleidęs seksualinio priekabiavimo istorijas ir reiškinio mastą. Lapkričio mėnesį prieš dvejus metus viešai paskelbta ir pirma lietuviškoji #MeToo istorija. Šiandien judėjimas neretai linksniuojamas kaip apvertęs pasaulį aukštyn kojomis, pakeitęs situaciją iš pagrindų – tačiau laiko atžyma įpareigoja atsiriboti nuo įspūdžio ir paklausti, ar be masinio susidomėjimo pasiekta

Pastaraisiais metais Lietuvą sudrebino keli skandalai dėl nederamo elgesio ir priekabiavimo darbo vietoje, kurių bene didžiausias kilo dėl buvusio Seimo nario Kęstučio Pūko veiksmų ir kalbų. Jei nūdienos aktualijomis rūpinais visuomenininkai bei žurnalistai, tuomet istorikai savo ruožtu gali papasakoti apie Lietuvos praeitį ir pažvelgti į panašias problemas, su kuriomis susidūrė mūsų mamos, močiutės ir prosenelės.

Dar iki viešo atsivėrimo Lietuvai, Alisa pradėjo planuoti savo emigraciją į Jungtinę Karalystę (JK). Lietuvoje medicinos studijas baigusi ir gydytoja dirbusi trans moteris mano, kad daug trans lietuvių pasirenka išvykti kitur, nes Lietuvoje teisinė situacija vis dar nepalanki šiems piliečiams.

Šį rudenį sukanka dveji metai, kai prasidėjo #MeToo judėjimas, atskleidęs seksualinio priekabiavimo istorijas ir reiškinio mastą. Lapkričio mėnesį prieš dvejus metus viešai paskelbta ir pirma lietuviškoji #MeToo istorija. Šiandien judėjimas neretai linksniuojamas kaip apvertęs pasaulį aukštyn kojomis, pakeitęs situaciją iš pagrindų – tačiau laiko atžyma įpareigoja atsiriboti nuo įspūdžio ir paklausti, ar be masinio susidomėjimo pasiekta

Ar meninės veiklos gali padėti spręsti socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių problemas? Minėdami Tarptautinę romų kalbos dieną, kviečiame padiskutuoti apie tai, kaip menas kovoja ir keičia nusistovėjusius etninius stereotipus. Diskusijoje dalyvaus Akvilė Magicdust, sukūrusi iliustruotą pasakojimą apie romų istoriją, Apeirono teatro režisierės Eglė Kazickaitė ir Greta Gudelytė, įgyvendinusios socialinio – psichologinio teatro pradmenų principais grįstą

Susikurti namus ten, kur neplanavai atsidurti, vieniems gali skambėti kaip iššūkis, kitiems – kaip galimybė pradėti viską nuo pradžių. Ar Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai laiko Lietuvą savo namais? Ko reikia, kad vieta taptų namais?