Šį rudenį sukanka dveji metai, kai prasidėjo #MeToo judėjimas, atskleidęs seksualinio priekabiavimo istorijas ir reiškinio mastą. Lapkričio mėnesį prieš dvejus metus viešai paskelbta ir pirma lietuviškoji #MeToo istorija. Šiandien judėjimas neretai linksniuojamas kaip apvertęs pasaulį aukštyn kojomis, pakeitęs situaciją iš pagrindų – tačiau laiko atžyma įpareigoja atsiriboti nuo įspūdžio ir paklausti, ar be masinio susidomėjimo pasiekta

Pastaraisiais metais Lietuvą sudrebino keli skandalai dėl nederamo elgesio ir priekabiavimo darbo vietoje, kurių bene didžiausias kilo dėl buvusio Seimo nario Kęstučio Pūko veiksmų ir kalbų. Jei nūdienos aktualijomis rūpinais visuomenininkai bei žurnalistai, tuomet istorikai savo ruožtu gali papasakoti apie Lietuvos praeitį ir pažvelgti į panašias problemas, su kuriomis susidūrė mūsų mamos, močiutės ir prosenelės.

Dar iki viešo atsivėrimo Lietuvai, Alisa pradėjo planuoti savo emigraciją į Jungtinę Karalystę (JK). Lietuvoje medicinos studijas baigusi ir gydytoja dirbusi trans moteris mano, kad daug trans lietuvių pasirenka išvykti kitur, nes Lietuvoje teisinė situacija vis dar nepalanki šiems piliečiams.

Šį rudenį sukanka dveji metai, kai prasidėjo #MeToo judėjimas, atskleidęs seksualinio priekabiavimo istorijas ir reiškinio mastą. Lapkričio mėnesį prieš dvejus metus viešai paskelbta ir pirma lietuviškoji #MeToo istorija. Šiandien judėjimas neretai linksniuojamas kaip apvertęs pasaulį aukštyn kojomis, pakeitęs situaciją iš pagrindų – tačiau laiko atžyma įpareigoja atsiriboti nuo įspūdžio ir paklausti, ar be masinio susidomėjimo pasiekta

Ar meninės veiklos gali padėti spręsti socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių problemas? Minėdami Tarptautinę romų kalbos dieną, kviečiame padiskutuoti apie tai, kaip menas kovoja ir keičia nusistovėjusius etninius stereotipus. Diskusijoje dalyvaus Akvilė Magicdust, sukūrusi iliustruotą pasakojimą apie romų istoriją, Apeirono teatro režisierės Eglė Kazickaitė ir Greta Gudelytė, įgyvendinusios socialinio – psichologinio teatro pradmenų principais grįstą

Susikurti namus ten, kur neplanavai atsidurti, vieniems gali skambėti kaip iššūkis, kitiems – kaip galimybė pradėti viską nuo pradžių. Ar Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai laiko Lietuvą savo namais? Ko reikia, kad vieta taptų namais?

Kodėl šiandien Panerių memorialo centre stovintis sovietinis obeliskas buvo pastatytas vietoje stalinmečiu pašalinto Vilniaus žydų paminklo? Ką reiškia nepriklausomybės laikotarpiu memoriale atsiradę aštuoni paminklai? Ar jie liudija, jog sovietmečiu nacizmo aukų „internalizavimo“ politika nepavyko? Kokias istorinės savimonės ir tapatybės slinktis galime įžvelgti pastarojo meto praktikoje, kai atsiminimų bendruomenių atstovai stabteli prie visų paminklų, taip pagerbdami

„Bebaimio žurnalisto idėja – mitas. Marie Colvin ir Paulas Conroy labai bijojo, jie nenorėjo būti nužudyti“, – sako tiesą apie karą Sirijoje pasauliui apnuoginusių reporterių darbą į ekranus perkėlęs režisierius Chrisas Martinas. – Yra žurnalistų, kurių tikslas – skambios antraštės ir šlovė. Bet yra daug žurnalistų, kurie tiesiog nori papasakoti istorijas.“

Filmo „El Padre Medico“ kūrybinė grupė leidosi į tolimą ir ilgą kelionę, kad papasakotų apie Aleksandrą Ferdinandą Bendoraitį (1919–1998) – Antrojo pasaulinio karo pabėgėlį iš Lietuvos, kunigą ir gydytoją, sukūrusį plaukiojančių ligoninių tinklą, teikusį pagalbą tūkstančiams Amazonės baseine gyvenančių žmonių.

Ne paslaptis, kad šiandien žiniasklaida daro didelę įtaką vyraujančiai visuomenės nuomonei ir pažiūrų formavimui. Kai kas galvoja, jog visuomenei ji perteikia tiesą ir nušviečia faktus, tačiau netinkamai naudojant šią priemonę kyla rizika sukurti ir neigiamą poveikį.

Specialistai skaičiuoja, kad seksualinio priekabiavimo bylų Lietuvoje turėtų būti daug daugiau. Anot teisininkės, Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos narės Jolantos Samuolytės, mažas į teismus besikreipiančių žmonių skaičius rodo, kad nukentėjusieji ne visada supranta, kad jų teisės pažeistos. Anot teisininkės, šiai jautriai sričiai reikia ir specifinio advokatų pasiruošimo, kuris padėtų užmegzti saugų santykį su auka taip „atrakinti“

2019 metais atlikta Lietuvos visuomenės nuostatų apklausa iš esmės neatskleidė nieko nauja – romai tebėra nepalankiausiai vertinama etninė grupė. Beveik 40 proc. šalies gyventojų nenorėtų dirbti su jais vienoje vietoje, pati romų bendruomenė nuolat susiduria su dideliu nedarbu, skurdu, socialinių įgūdžiu stoka.