Šiandien grupei asmenų planuojant rinktis prie nacionalinio transliuotojo LRT protestuoti prieš, jų nuomone, skleidžiamą „antikonstitucinę LGBT propagandą“, Lietuvos žmogaus teisių centras atkreipia dėmesį, kad kreipimąsi į šalies vadovus, raginantį panaikinti informacijos apie LGBT ribojimus, jau pasirašė per 9000 šalies gyventojų.

Dabartinė sistema atsakomybę kovoti su priekabiavimu užkrauna patiems nukentėjusiesiems, įsitikinusios Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros mokslininkės Monika Aleksė ir Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė.

Prieš pusantros paros pasirodžiusi peticiją, raginanti valstybės vadovus panaikinti informacijos apie LGBT bendruomenę ribojimus, sulaukė per 6000 rėmėjų. Kreipimesi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimą ir Vyriausybę prašoma kuo greičiau teikti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas ir panaikinti bet kokias galimybes vertinti informaciją apie LGBT kaip kenkiančią nepilnamečiams.

Rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos moterys mano, kad socialinės kampanijos, skirtos smurto artimoje aplinkoje klausimams, yra reikalingos. Paprašius jų svarbą įvardyti balais, vidurkis siekė daugiau nei aštuonis iš dešimties galimų (10 balų reiškė „labai reikalinga“).

Lietuvos kino centrui pateiktos Lygių galimybių plėtros centro ir Lietuvos žmogaus teisių centro ekspertų parengtos rekomendacijos dėl seksualinio priekabiavimo prevencijos. Tai yra projekto, kurio metu buvo atliekama kino profesionalų apklausa, analizuojami jos duomenys, vyko mokymai režisieriams ir prodiuseriams apie seksualinio priekabiavimo atpažinimą ir galimas priemones seksualinio priekabiavimo netoleruojančios aplinkos kūrimui kino industrijoje, rezultatas.

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau išlieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo rizika susiduria penktas šalies gyventojas. Palyginus su ankstesniais metais, skurdo rizikos lygis nepasikeitė ir siekia 22,9 proc. – konstatuojama „Skurdo ir socialinės atskirties apžvalgoje 2019“. Ją artėjant Artėjant Tarptautinei kovos su skurdu ir socialine atskirtimi dienai (spalio 17 d.) skelbia Nacionalinis

Seimo komitetuose svarstomas naujas Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektas. Jį priėmus, sustiprėtų diskriminaciją patyrusių asmenų apsauga. Be to, kaip teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vadovas Vytis Muliuolis, priėmus pataisas būtų užpildytos ir esamos teisinės spragos, pavyzdžiui, netinkamas seksualinio priekabiavimo vartotojų teisių srityje reglamentavimas.

Nuo šiandien organizacijos galės pretenduoti gauti „Lygių galimybių sparnus“ pagal tai, kaip užtikrina lygias galimybes darbovietėje. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas taip tikisi paskatinti darboviečių progresyvumą ir įvertinti lygybės srityje jau nusipelniusias organizacijas.

Kur baigiasi MES ir prasideda JIE? Šis klausimas lydės kone visus ketvirtadienį prasidedančio festivalio „Nepatogus kinas“ programos filmus, šiemet itin daug kalbančius apie kylančias sienas ir atskirtį.

Atėjus rudeniui, prasideda aktyvus kultūros įvykių sezonas, kai tampa sudėtinga išsirinkti iš kelių vienu metu mieste vykstančių renginių. Tačiau spalio 10 d. prasidėsiantis ir per 12 šalies miestų keliausiantis festivalis „Nepatogus kinas“ klausia, ar iš tikrųjų kultūra šalyje yra pakankamai prieinama?

Startuoja iniciatyva, raginanti spalio 3 dieną minėti kaip Europos atminties ir atvirumo dieną. 2013 metais spalio 3- ąją Viduržemio jūroje, netoli Italijos Lampedūzos salos kranto, nuskendo laivas, plukdęs daugiau nei 500 migrantų. Tada tragiškai žuvo 368 asmenys, 155 migrantai buvo išgelbėti.

Naujausios apklausos duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų mano, kad moterys pačios išprovokuoja smurtą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė tvirtina, kad ši ydinga nuostata vis dar paplitusi, bet taip manančių – jau dešimtadaliu mažiau nei prieš dvejus metus.