Neseniai pristatyta nauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ataskaita, kurioje atskleista, kad Lietuvos LGBT žmonės apie save prabyla rečiausiai ES ir kelta prielaida, kad norint kažką keisti, reikalinga politinė lyderystė. Aš manau, kad didžiausia viltis šiuo metu yra LGBT bei visų žmonių atvirumas ir nuoširdumas savo šeimose ir aplinkose.

Jei žurnalistas Andrius Tapinas turi pretenzijų į originalų, nestandartinį požiūrį ar vertinimus, tai gegužės 17 d. laidos „Laikykitės ten“ reportaže „Vilniaus taboras ir medžioklė lankais“, deja, jokio originalumo nerasime: romai vaizduojami stereotipiškai, nekritiškai atkartojant visus jau gerokai nuvalkiotus neigiamų stereotipų apie romus šablonus. Joje mums dar kartą bandoma įteigti, kad visi „čigonai tinginiai, patys nenori

Net ir ekonominio augimo sąlygomis, kai darbuotojų trūksta, vyresni žmonės dažnai lieka užribyje. COVID-19 realybėje kyla dar didesnė rizika jiems nedalyvauti darbo pasaulyje ir visuomenės gyvenime.

Gegužės 17 – Tarptautinė diena prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją. Ši proga yra skirta atkreipti dėmesį į vyraujančias nuostatas LGBTQ (lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai, queer) žmonių atžvilgiu ir išryškinti jų patirtis.

2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus karantiną, darbo rinka patyrė iki tol neregėtą šoką, kai dėl karantino apribojimų veikla buvo visiškai sustabdyta daugelyje ekonominės veiklos sektorių.

Kadangi, kaip jau buvo aptarta, vyriškumas yra trapus, kilus grėsmei šiam statusui, gali tekti jį apginti. Fiziškai agresyvių veiksmų demonstravimas yra įprastas scenarijus, skirtas atkurti vyriškumo statusui po grėsmę keliančių situacijų (1). Daugumos tyrimų, tyrinėjusių agresiją ir vyriškumą, rezultatai pabrėžia fizinės agresijos svarbą apginant ir įtvirtinant šį statusą. Tačiau tais atvejais, kai fizinės agresijos veiksmai nėra priimtini,

Prieš kelias dienas Vyriausybė pristatė socialinės pagalbos paketą. Jame numatytas beveik milijardas eurų. Nevyriausybinės organizacijos, dirbančios skurdo ir žmogaus teisių srityje, šio priemonių plano laukė nuo krizės pradžios. Tai ypač svarbus paketas, turintis padėti išgyventi artėjančią ekonomikos krizę pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kurių gretos traukiantis ekonomikai gerokai padidės. Tačiau ar padės?

Paauglių kultūra vyksta elektroninėje erdvėje. Šie ten kuriasi savo skaitmeninius AŠ, kuriuos užtvirtina like’ai, širdelės ir kitas stebinčiųjų patvirtinimas, kad tu esi vertinga/-s. Neretai apie paauglių elgesį socialiniuose tinkluose kalbame kaip apie bendrapaauglišką – būdingą visiems. Vis dėlto labai svarbu buvimą internete atskirti pagal lytį: vaikinams ir merginoms galioja skirtingi elgesio lūkesčiai ir skirtingos skaitmeninio

Vos paskelbus karantiną, jau kitą savaitę pramogų pasaulis, renginių industrijos atstovai, kultūros organizacijos visais įmanomais būdais viešai skelbė – milijoniniai nuostoliai, tūkstančiai atšauktų renginių, neaiški ateitis. Po mėnesio matėme ir pirmuosius žingsnius, ištiesiant pagalbos ranką renginių organizatoriams dėl bilietų negrąžinimo, prastovų ir pan.

Leisdama laiką karantine kažkurią dieną supratau, kad bijau. Ne tiek bijau, kas bus. Labiausiai baimę kelia tai, jog apie tai beveik nekalbame.

Ekonomistams ir socialinės politikos ekspertams puikiai žinomas automatinis stabilizatorius yra socialinė apsauga nuo nedarbo, kuri apima įvairias priemones, siekiant, kad kuo mažiau žmonių prarastų darbą, o jį praradę žmonės turėtų pakankamas ar bent jau minimalias pragyvenimui reikalingas lėšas visam darbo paieškos laikotarpiui.

Kodėl vyriškumas gali būti laikomas trapiu ir kas nutinka, kai vyriškumo statusui iškyla grėsmė? Ar dauguma vyrų mūsų visuomenėje vis dar yra varžomi kartais sąmoningai prisiimtų, o kartais plika akimi ir visai nematomų bei tylių vyriškumo normų? Ar moteriškumas yra toks pat trapus? Kokios tiksliai yra vyriškumo normos ir ar šių normų laikymasis turi emocinę kainą