2019 m. Lietuvoje nuvilnijęs vadinamasis Žiežmarių skandalas dėl grupinio gyvenimo namų statybų globos institucijų gyventojams miestelyje atskleidė toli gražu ne vietinės reikšmės, bet sisteminę žmogaus teisių problematiką.

Atrodo, kad per pastaruosius metus aiškiai supratome, kad skurdas ir socialinė atskirtis – vienos svarbiausių šalies problemų. Tačiau žvelgdami į priemones, kurios turėtų būti skirtos mažinti skurdą, pamatysime, kad ne retai šioje sistemoje prioritetas – ne žmogus.

Per savo ilgą politinę karjerą įsitikinau, kad be nuolatinio žmogaus teisių stiprinimo neįmanoma kokybiška demokratinė politika, negalimas joks progresas.

Dažnas iš mūsų yra girdėję pasakymą, o gal netgi skaitę knygų, jog vyrai esą kilę iš Marso, o moterys iš Veneros. Žinoma, visi suprantame, kad toks pasakymas yra metaforiškas, tačiau jo žinutė gali būti gerokai trikdanti, ypač jauną, dar savo tapatybę tyrinėjantį ir besikonstruojantį žmogų.

Yra monumentalių spektaklių, stiprių vaidinimų ar puikių performansų, bet yra ir tokių, kurie keičia realybę. Realybę galima keisti ne tik ugdant žiūrovo supratimą, bet ir perkonstruojant visuomenėje esamas sampratas. Toks yra „Pojūčių teatro“ kartu su Kauno miesto kameriniu teatru ir laipiojimo centru „Miegantys drambliai“ pastatytas spektaklis SUPERGALIOS, kurį režisavo Karolina Žernytė.

Šis tekstas – padėka galimai fašistuojantiems Mariui Kundrotui ir Astrai Genovaitei Astrauskaitei, kurių dėka šiandien turime galimybę aptarti labai svarbią problemą.

Jungtinių tautų Specialusis pranešėjas žmogaus teisės į sveikatą klausimais profesorius Dainius Pūras neseniai paskelbė straipsnį „Deinstitucionalizacija ir su ja susiję iššūkiai Lietuvoje ir platesniame regione“, kuriame prognozuoja „kad ydingas perteklinės medikalizacijos ir institucionalizacijos ratas suksis toliau, didinantis socialinę atskirtį, stigma, bejėgystę ir labai neracionalų išteklių naudojimą“.

Deinstitucionalizacija – jau pats žodis yra toks sudėtingas, kad gali atbaidyti nuo noro dalyvauti šiame procese. O iš tikrųjų tai vieną iš svarbiausių procesų apibūdinantis terminas. Aplink jį moderniame pasaulyje sukasi visos psichikos sveikatos ir susijusių paslaugų permainos.

Savižudybės ir jų prevencija yra vienas iš svarbiausių psichikos sveikatos politikos klausimų pasaulyje. O juo labiau Rytų ir vidurio Europos regione, kuris jau kelis dešimtmečius dominuoja valstybių su aukščiausiais savižudybių rodikliais dešimtuke.

„Pasiimkit tuos daikčiukus ir įsidėkit į kuprinę, mergaitės“ – tokius žodžius atsimenu iš savo lytiškumo ugdymo pamokos.

Šiandien pagaliau pripažinta, kad psichikos sveikata yra nemažiau svarbi už fizinę sveikatą ir kad į visuomenės bei kiekvieno jos nario psichikos sveikatą reikia rimtai investuoti.

ES institucijos, praėjus ilgam derybų procesui, galiausiai sutarė – neperleidžiamą vaiko priežiūros laikotarpį numatanti direktyva priimta. Tai reiškia, kad Lietuvoje ir kitose ES šalyse per trejus metus keisis vaiko priežiūros atostogų tvarka. Imantis šių pokyčių, svarbu nepamesti vieno pagrindinio principo – net ir įgyvendindami skatinančias priemones, turime būti lankstūs.