Dažnas iš mūsų yra girdėję pasakymą, o gal netgi skaitę knygų, jog vyrai esą kilę iš Marso, o moterys iš Veneros. Žinoma, visi suprantame, kad toks pasakymas yra metaforiškas, tačiau jo žinutė gali būti gerokai trikdanti, ypač jauną, dar savo tapatybę tyrinėjantį ir besikonstruojantį žmogų.

Dabartinė sistema atsakomybę kovoti su priekabiavimu užkrauna patiems nukentėjusiesiems, įsitikinusios Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros mokslininkės Monika Aleksė ir Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė.

Prieš pusantros paros pasirodžiusi peticiją, raginanti valstybės vadovus panaikinti informacijos apie LGBT bendruomenę ribojimus, sulaukė per 6000 rėmėjų. Kreipimesi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimą ir Vyriausybę prašoma kuo greičiau teikti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas ir panaikinti bet kokias galimybes vertinti informaciją apie LGBT kaip kenkiančią nepilnamečiams.

Ar meninės veiklos gali padėti spręsti socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių problemas? Minėdami Tarptautinę romų kalbos dieną, kviečiame padiskutuoti apie tai, kaip menas kovoja ir keičia nusistovėjusius etninius stereotipus. Diskusijoje dalyvaus Akvilė Magicdust, sukūrusi iliustruotą pasakojimą apie romų istoriją, Apeirono teatro režisierės Eglė Kazickaitė ir Greta Gudelytė, įgyvendinusios socialinio – psichologinio teatro pradmenų principais grįstą

Susikurti namus ten, kur neplanavai atsidurti, vieniems gali skambėti kaip iššūkis, kitiems – kaip galimybė pradėti viską nuo pradžių. Ar Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai laiko Lietuvą savo namais? Ko reikia, kad vieta taptų namais?

Yra monumentalių spektaklių, stiprių vaidinimų ar puikių performansų, bet yra ir tokių, kurie keičia realybę. Realybę galima keisti ne tik ugdant žiūrovo supratimą, bet ir perkonstruojant visuomenėje esamas sampratas. Toks yra „Pojūčių teatro“ kartu su Kauno miesto kameriniu teatru ir laipiojimo centru „Miegantys drambliai“ pastatytas spektaklis SUPERGALIOS, kurį režisavo Karolina Žernytė.

Šis tekstas – padėka galimai fašistuojantiems Mariui Kundrotui ir Astrai Genovaitei Astrauskaitei, kurių dėka šiandien turime galimybę aptarti labai svarbią problemą.

Rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos moterys mano, kad socialinės kampanijos, skirtos smurto artimoje aplinkoje klausimams, yra reikalingos. Paprašius jų svarbą įvardyti balais, vidurkis siekė daugiau nei aštuonis iš dešimties galimų (10 balų reiškė „labai reikalinga“).

Lietuvos kino centrui pateiktos Lygių galimybių plėtros centro ir Lietuvos žmogaus teisių centro ekspertų parengtos rekomendacijos dėl seksualinio priekabiavimo prevencijos. Tai yra projekto, kurio metu buvo atliekama kino profesionalų apklausa, analizuojami jos duomenys, vyko mokymai režisieriams ir prodiuseriams apie seksualinio priekabiavimo atpažinimą ir galimas priemones seksualinio priekabiavimo netoleruojančios aplinkos kūrimui kino industrijoje, rezultatas.

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau išlieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo rizika susiduria penktas šalies gyventojas. Palyginus su ankstesniais metais, skurdo rizikos lygis nepasikeitė ir siekia 22,9 proc. – konstatuojama „Skurdo ir socialinės atskirties apžvalgoje 2019“. Ją artėjant Artėjant Tarptautinei kovos su skurdu ir socialine atskirtimi dienai (spalio 17 d.) skelbia Nacionalinis

Seimo komitetuose svarstomas naujas Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektas. Jį priėmus, sustiprėtų diskriminaciją patyrusių asmenų apsauga. Be to, kaip teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vadovas Vytis Muliuolis, priėmus pataisas būtų užpildytos ir esamos teisinės spragos, pavyzdžiui, netinkamas seksualinio priekabiavimo vartotojų teisių srityje reglamentavimas.

Jungtinių tautų Specialusis pranešėjas žmogaus teisės į sveikatą klausimais profesorius Dainius Pūras neseniai paskelbė straipsnį „Deinstitucionalizacija ir su ja susiję iššūkiai Lietuvoje ir platesniame regione“, kuriame prognozuoja „kad ydingas perteklinės medikalizacijos ir institucionalizacijos ratas suksis toliau, didinantis socialinę atskirtį, stigma, bejėgystę ir labai neracionalų išteklių naudojimą“.