Dar iki viešo atsivėrimo Lietuvai, Alisa pradėjo planuoti savo emigraciją į Jungtinę Karalystę (JK). Lietuvoje medicinos studijas baigusi ir gydytoja dirbusi trans moteris mano, kad daug trans lietuvių pasirenka išvykti kitur, nes Lietuvoje teisinė situacija vis dar nepalanki šiems piliečiams.

Šį rudenį sukanka dveji metai, kai prasidėjo #MeToo judėjimas, atskleidęs seksualinio priekabiavimo istorijas ir reiškinio mastą. Lapkričio mėnesį prieš dvejus metus viešai paskelbta ir pirma lietuviškoji #MeToo istorija. Šiandien judėjimas neretai linksniuojamas kaip apvertęs pasaulį aukštyn kojomis, pakeitęs situaciją iš pagrindų – tačiau laiko atžyma įpareigoja atsiriboti nuo įspūdžio ir paklausti, ar be masinio susidomėjimo pasiekta

Šiandien grupei asmenų planuojant rinktis prie nacionalinio transliuotojo LRT protestuoti prieš, jų nuomone, skleidžiamą „antikonstitucinę LGBT propagandą“, Lietuvos žmogaus teisių centras atkreipia dėmesį, kad kreipimąsi į šalies vadovus, raginantį panaikinti informacijos apie LGBT ribojimus, jau pasirašė per 9000 šalies gyventojų.

Dažnas iš mūsų yra girdėję pasakymą, o gal netgi skaitę knygų, jog vyrai esą kilę iš Marso, o moterys iš Veneros. Žinoma, visi suprantame, kad toks pasakymas yra metaforiškas, tačiau jo žinutė gali būti gerokai trikdanti, ypač jauną, dar savo tapatybę tyrinėjantį ir besikonstruojantį žmogų.

Dabartinė sistema atsakomybę kovoti su priekabiavimu užkrauna patiems nukentėjusiesiems, įsitikinusios Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros mokslininkės Monika Aleksė ir Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė.

Prieš pusantros paros pasirodžiusi peticiją, raginanti valstybės vadovus panaikinti informacijos apie LGBT bendruomenę ribojimus, sulaukė per 6000 rėmėjų. Kreipimesi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimą ir Vyriausybę prašoma kuo greičiau teikti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas ir panaikinti bet kokias galimybes vertinti informaciją apie LGBT kaip kenkiančią nepilnamečiams.

Ar meninės veiklos gali padėti spręsti socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių problemas? Minėdami Tarptautinę romų kalbos dieną, kviečiame padiskutuoti apie tai, kaip menas kovoja ir keičia nusistovėjusius etninius stereotipus. Diskusijoje dalyvaus Akvilė Magicdust, sukūrusi iliustruotą pasakojimą apie romų istoriją, Apeirono teatro režisierės Eglė Kazickaitė ir Greta Gudelytė, įgyvendinusios socialinio – psichologinio teatro pradmenų principais grįstą

Susikurti namus ten, kur neplanavai atsidurti, vieniems gali skambėti kaip iššūkis, kitiems – kaip galimybė pradėti viską nuo pradžių. Ar Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai laiko Lietuvą savo namais? Ko reikia, kad vieta taptų namais?

Yra monumentalių spektaklių, stiprių vaidinimų ar puikių performansų, bet yra ir tokių, kurie keičia realybę. Realybę galima keisti ne tik ugdant žiūrovo supratimą, bet ir perkonstruojant visuomenėje esamas sampratas. Toks yra „Pojūčių teatro“ kartu su Kauno miesto kameriniu teatru ir laipiojimo centru „Miegantys drambliai“ pastatytas spektaklis SUPERGALIOS, kurį režisavo Karolina Žernytė.

Šis tekstas – padėka galimai fašistuojantiems Mariui Kundrotui ir Astrai Genovaitei Astrauskaitei, kurių dėka šiandien turime galimybę aptarti labai svarbią problemą.

Rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos moterys mano, kad socialinės kampanijos, skirtos smurto artimoje aplinkoje klausimams, yra reikalingos. Paprašius jų svarbą įvardyti balais, vidurkis siekė daugiau nei aštuonis iš dešimties galimų (10 balų reiškė „labai reikalinga“).

Lietuvos kino centrui pateiktos Lygių galimybių plėtros centro ir Lietuvos žmogaus teisių centro ekspertų parengtos rekomendacijos dėl seksualinio priekabiavimo prevencijos. Tai yra projekto, kurio metu buvo atliekama kino profesionalų apklausa, analizuojami jos duomenys, vyko mokymai režisieriams ir prodiuseriams apie seksualinio priekabiavimo atpažinimą ir galimas priemones seksualinio priekabiavimo netoleruojančios aplinkos kūrimui kino industrijoje, rezultatas.