Per savo ilgą politinę karjerą įsitikinau, kad be nuolatinio žmogaus teisių stiprinimo neįmanoma kokybiška demokratinė politika, negalimas joks progresas.

Gruodžio 10 d. vykusiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume ekspertai ypatingą dėmesį skirė translyčių asmenų orumo klausimui. Kaip teigė vienoje iš diskusijų dalyvavusi lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, faktinis diskriminacijos dėl lytinės tapatybės draudimo įtvirtinimas sustiprintų Lietuvos teisinę sistemą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kvietimu Lietuvoje lankosi tarptautinės organizacijos „ILGA-Europe“ vyresnysis politikos koordinatorius Cianán B. Russell. Įvardį „jie“ naudojantis translyčių asmenų teisių ekspertas pabrėžia, kad asmens tapatybės dokumentų keitimo tvarka atskleidžia, kiek valstybė pasitiki savo gyventojais.

Kartu su #MeToo, populiariuoju feminizmu ir augančiu dėmesiu lyčių klausimams diskusija apie vyriškumo normas tampa vis dažnesnė. Kokios vyriškumo formos egzistuoja? Ar vyriškumą ištiko krizė? Ar tikrai feminizmas ir vyriškumas – priešingi poliai? Klausiame Artūro Tereškino, sociologo, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesoriaus.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl sisteminių trūkumų, žmonėms su negalia trukdančių realiai naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Atlikusi tyrimą, kontrolierė išsiaiškino, kad pabaigus gyvenamųjų daugiabučių statybas privalu dalį parkavimo vietų skirti neįgaliesiems, tačiau šias vietas išparduodant tokio reikalavimo nebelieka.

Rimvydas iš Lietuvos išvyko prieš 18 metų siekti daktaro laipsnio, bet pats nelaiko to emigracija. Jo ryšiai su tėvyne išlieka tvirti – jis nuolat dirba dėl jos bei Lietuvos emigrantų bendruomenės. „Kai gyveni Lietuvos temomis, nėra emigracijos“, – teigia dabartinis LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas.

Gruodžio 10-ąją pasauliui minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Vilniuje tradiciškai vyks kasmetinis Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF). Šiais metais 30-osioms Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos metinėms skirtame renginyje susitiks žmogaus teisių aktyvistai, mokslininkai, diplomatai, ombudsmenai, moksleiviai ir studentai, verslo atstovai, visuomenininkai, politikai.

Emilis ne tik nebegyvena Lietuvoje jau keturiolika metų, bet ir priėme Norvegijos pilietybę.  Vaikinas iš Lietuvos išvyko dar penktoje klasėje, tad jo išvykimas nėra standartinė LGBTQ asmens emigracijos istorija. Didžiausią įtaką tam padarė šeimos ekonominė situaciją: tėtis ilgai dirbo Norvegijoje, įkūrė įmonę, tad pajuto norą  būti kartu su šeima.

Dominykas (vardas pakeistas) emigravo jau prieš ketverius metus. Viskas prasidėjo nuo mokyklos baigimo – vaikinas norėjo studijuoti Jungtinėje Karalystėje (JK) filosofijos, politikos ir ekonomikos mokslus. Kol kas Dominykas  į Lietuvą grįžti neplanuoja. Gyvenimas JK jam patinka ir kartais net pamiršta esantis užsienietis.

Prieš trejus metus iš Lietuvos išvykti nusprendusi Laima Vaigė jau spėjo įsikurti Švedijoje. Šioje šalyje ji gyvena su dukra ir partnere. Teisininkė, žmogaus teisių aktyvistė ir lektorė teigia pavargusi gyventi aplinkoje, kurioje tekdavo sulaukti keistų klausimų apie seksualinę orientaciją, šviesti apie ją nesuprantančius bendrapiliečius.

Šį rudenį sukanka dveji metai, kai prasidėjo #MeToo judėjimas, atskleidęs seksualinio priekabiavimo istorijas ir reiškinio mastą. Lapkričio mėnesį prieš dvejus metus viešai paskelbta ir pirma lietuviškoji #MeToo istorija. Šiandien judėjimas neretai linksniuojamas kaip apvertęs pasaulį aukštyn kojomis, pakeitęs situaciją iš pagrindų – tačiau laiko atžyma įpareigoja atsiriboti nuo įspūdžio ir paklausti, ar be masinio susidomėjimo pasiekta

Pastaraisiais metais Lietuvą sudrebino keli skandalai dėl nederamo elgesio ir priekabiavimo darbo vietoje, kurių bene didžiausias kilo dėl buvusio Seimo nario Kęstučio Pūko veiksmų ir kalbų. Jei nūdienos aktualijomis rūpinais visuomenininkai bei žurnalistai, tuomet istorikai savo ruožtu gali papasakoti apie Lietuvos praeitį ir pažvelgti į panašias problemas, su kuriomis susidūrė mūsų mamos, močiutės ir prosenelės.