Matthieu Forest – gatvės darbuotojas iš Šveicarijos. Gavėje Matthieu dirba jau daugiau nei 17 metų, jis taip pat yra tarptautinio gatvės darbuotojų tinklo „Dynamo International“ regioninis koordinatorius. Spalio mėnesį Matthieu viešėjo Lietuvoje, kur apie savo patirtį ir kovą dėl gatvės darbo pripažinimo kalbėjosi su nevyriausybinės organizacijos „Vilnius social club“ gatvės darbuotoju Kasparu Laureckiu.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje reziduojanti programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Skaidrilė Grigaitė-Mockevičienė pastebi, kad diskriminacija darbe yra stipriai susijusi ir su kitomis gyvenimo sritimis. „Darbo santykiai yra ir priežastis, ir pasekmė visko, kas vyksta aplink“, – sako diskriminacijos Lietuvos darbo rinkoje apžvalgos autorė.

2019 m. Lietuvoje nuvilnijęs vadinamasis Žiežmarių skandalas dėl grupinio gyvenimo namų statybų globos institucijų gyventojams miestelyje atskleidė toli gražu ne vietinės reikšmės, bet sisteminę žmogaus teisių problematiką.

2020 m. sausio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbs sprendimą byloje Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas prieš Lietuvą (41288/15), kuri, tikėtina, taps kelrodžiu tolimesniam LGBT teisių  vystymuisi ir sisteminių LGBT teisių pažeidimų šalinimui Lietuvos ir Europos lygmeniu.

Šiandien valstybės vadovams išsiųsta per 10 000 parašų, kuriais raginama keisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos įstatymą. Įstatymą taip pat bus siekiama pripažinti diskriminaciniu ir Europos žmogaus teisių teisme.

Atrodo, kad per pastaruosius metus aiškiai supratome, kad skurdas ir socialinė atskirtis – vienos svarbiausių šalies problemų. Tačiau žvelgdami į priemones, kurios turėtų būti skirtos mažinti skurdą, pamatysime, kad ne retai šioje sistemoje prioritetas – ne žmogus.

Per savo ilgą politinę karjerą įsitikinau, kad be nuolatinio žmogaus teisių stiprinimo neįmanoma kokybiška demokratinė politika, negalimas joks progresas.

Gruodžio 10 d. vykusiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume ekspertai ypatingą dėmesį skirė translyčių asmenų orumo klausimui. Kaip teigė vienoje iš diskusijų dalyvavusi lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, faktinis diskriminacijos dėl lytinės tapatybės draudimo įtvirtinimas sustiprintų Lietuvos teisinę sistemą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kvietimu Lietuvoje lankosi tarptautinės organizacijos „ILGA-Europe“ vyresnysis politikos koordinatorius Cianán B. Russell. Įvardį „jie“ naudojantis translyčių asmenų teisių ekspertas pabrėžia, kad asmens tapatybės dokumentų keitimo tvarka atskleidžia, kiek valstybė pasitiki savo gyventojais.

Kartu su #MeToo, populiariuoju feminizmu ir augančiu dėmesiu lyčių klausimams diskusija apie vyriškumo normas tampa vis dažnesnė. Kokios vyriškumo formos egzistuoja? Ar vyriškumą ištiko krizė? Ar tikrai feminizmas ir vyriškumas – priešingi poliai? Klausiame Artūro Tereškino, sociologo, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesoriaus.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl sisteminių trūkumų, žmonėms su negalia trukdančių realiai naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Atlikusi tyrimą, kontrolierė išsiaiškino, kad pabaigus gyvenamųjų daugiabučių statybas privalu dalį parkavimo vietų skirti neįgaliesiems, tačiau šias vietas išparduodant tokio reikalavimo nebelieka.

Rimvydas iš Lietuvos išvyko prieš 18 metų siekti daktaro laipsnio, bet pats nelaiko to emigracija. Jo ryšiai su tėvyne išlieka tvirti – jis nuolat dirba dėl jos bei Lietuvos emigrantų bendruomenės. „Kai gyveni Lietuvos temomis, nėra emigracijos“, – teigia dabartinis LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas.