Nacionalinė gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima kiekvienų metų birželio 14 d., prisimenant ir pagerbiant sovietinės okupacijos aukas bei tremtyje žuvusius Lietuvos gyventojus. Šią dieną taip pat atsigręžiama į viltį, simbolizuojančią tautos stiprybę, pasiryžimą išsaugoti laisvę ir tapatybę.
Birželio 14-oji pasirinkta neatsitiktinai – šią dieną 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius trėmimus iš Lietuvos. Per pirmąją trėmimų bangą į tolimus Sibiro regionus buvo ištremta daugiau nei 17 tūkstančių žmonių, tarp jų – moterų, vaikų, senelių, inteligentijos ir politinių lyderių. Vėlesniais metais šis skaičius išaugo iki šimtų tūkstančių.
Šią atmintiną dieną Lietuvoje vyksta įvairūs renginiai, pagerbiantys tremtinių atminimą:
- Atminimo akcijos: žmonės neša simbolines gėles ir uždega žvakes tremtinių atminimui prie paminklų ir memorialų;
- Iškilmingos ceremonijos: prie svarbiausių istorinių objektų ir tremties vietų organizuojamos minėjimų ceremonijos, dalyvaujant valstybės vadovams, tremtinių bendruomenėms ir visuomenei;
- Edukacinės iniciatyvos: mokyklose, muziejuose ir bendruomenėse vyksta istorinės pamokos, parodos bei diskusijos, siekiant išsaugoti šią svarbią tautos istorijos dalį ateities kartoms.
Nacionalinė gedulo ir vilties diena yra svarbus priminimas apie tamsiausius Lietuvos istorijos laikus, bet kartu ir apie tautos ryžtą išsaugoti laisvę, net ir esant didžiausioms neteisybėms. Tai diena, kai gedulas ir viltis susilieja į vieną – gedima prarastų gyvybių, bet viliamasi šviesesnės ateities, kurią kiekvienas gali kurti prisimindamas ir pagerbdamas praeitį.
Paminėtina, jog nors daugumai lietuvių yra gerai žinoma istorija apie gyvuliniuose vagonuose į rusijos gilumą vežtus tūkstančius gyventojų, dalis kurių neilgai ir teišgyveno, mažiau kam girdėta, jog tremtys buvo sulietuvintos ir „sukatalikintos“. Iš tiesų, 1941 m. tremti ir lietuviai, ir žydai, ir lenkai. Be to, nacių okupacijos metais, vykdant genocidą, buvo vykdoma aktyvi propagandinė kompanija, kurios esminė dalis, žinoma, buvo ir antisemitizmas: didžiuosiuose to meto spaudos leidiniuose lietuvių kalba buvo nuolatos kartojama, kad lietuvius trėmė ne kas kitas, o būtent žydai. Dėl šių priežasčių yra labai svarbu grąžinti ir Lietuvos žydų tremties išgyvenimus į kolektyvinę tų birželio dienų atmintį.