Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena, minima gegužės 5 d., buvo įvesta siekiant skatinti žmonių su negalia teisę gyventi savarankiškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Ši diena yra svarbi tiek Europoje, tiek pasaulyje, nes ji primena apie asmenų su negalia teises į nepriklausomumą, laisvę priimti sprendimus ir dalyvauti visuose gyvenimo aspektuose – nuo švietimo ir darbo iki kultūrinės ir socialinės veiklos.
Savarankiško gyvenimo judėjimas prasidėjo 1970-aisiais metais ir siekė pakeisti požiūrį į negalią, pereinant nuo medicininio modelio, kuris žmones su negalia laikė „pacientais“, prie socialinio modelio, kuriame žmonės su negalia yra laikomi aktyviais ir lygiais visuomenės nariais, turinčiais teisę priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir naudotis visomis teikiamomis galimybėmis. Pažymėtina, jog 2024 m. duomenimis, Europos Sąjungoje institucijose vis dar gyvena mažiausiai 1,4 milijono žmonių su negalia.
Šios dienos minėjimas skatina vyriausybes ir organizacijas užtikrinti, kad žmonės su negalia gautų reikalingą pagalbą, pavyzdžiui, prieinamą būstą, transportą ir švietimo paslaugas, kurios padėtų jiems pasiekti visapusišką integraciją į visuomenę. Europoje ir pasaulyje ši diena taip pat pabrėžia svarbą kurti įtraukią ir teisingą visuomenę, kurioje visi jos nariai, nepaisant fizinių ar intelektualinių iššūkių, galėtų pasiekti savo potencialą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Lietuvoje Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena į Atmintinų dienų įstatymą buvo įtraukta 2023 m. Šiuo metu vis dar paplitęs požiūris, kad žmonės su negalia, ypač turintys protinę negalią ar sudėtingus komunikacijos poreikius, turėtų gyventi institucijose. Dažnai realybėje šis požiūris virsta praktika, todėl žmonių teisė į savarankišką gyvenimą būna pažeidžiama. Minint savarankiško gyvenimo dieną, siekiama atkreipti dėmesį į žmonių su negalia teisę gyventi savarankiškai, iškylančius iššūkius ir būtinas reformas. Taip pat skatinama keisti pasenusias nuostatas apie žmonių su negalia savarankiškumą ir akcentuojama, kad savarankiškas gyvenimas yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri turėtų būti užtikrinta kiekvienam.
