Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, minima rugsėjo 23 d., yra skirta pagerbti Holokausto metu nužudytus Lietuvos žydus ir atkreipti dėmesį į šios tragedijos svarbą ne tik žydų bendruomenei, bet ir visai Lietuvos visuomenei.

1941 m. vasarą, naciams okupavus Lietuvą, prasidėjo masinis žydų persekiojimas ir žudymas. Žmonės buvo suimami gatvėse, uždaromi į getus, žudomi masinių žudynių vietose.

Tų pačių metų rugsėjo 6 d. buvo įkurtas Vilniaus getas, laikytas Lietuvos žydų kultūros ir istorijos centru. Iš maždaug 50 tūkst. Vilniaus geto kalinių, nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik apie 2-3 tūkst. Vilniaus žydų, dauguma jų nužudyti Paneriuose. Nacių okupacijos metu Lietuvoje buvo sunaikinta apie 90 % žydų bendruomenės – maždaug 195–196 tūkst. žmonių.

1990 m. Lietuvoje pradėta Holokausto, kaip didžiulės Lietuvos visuomenės tragedijos, analizė ir žydų genocido aukų atminimo vietų įamžinimas. Rugsėjo 23 d., Vilniaus geto likvidavimo dieną 1943 m., pagerbiamas visų Lietuvos žydų, nužudytų Holokausto metu Lietuvoje, atminimas. Geto likvidavimas tapo vienu iš paskutiniųjų etapų Lietuvos žydų bendruomenės sunaikinimo procese. Ši diena skirta ne tik pagerbti aukas, bet ir šviesti visuomenę apie Holokausto priežastis, mastą ir pasekmes.

Tačiau dalis visuomenės iki šiol nepripažįsta Holokausto kaip visos Lietuvos valstybės tragedijos, vengiama dehezorijuoti asmenis, vykdžiusius nusikaltimus žmogiškumui ir prisidėjusius prie žydų genocido Lietuvoje.

Holokausto aukų atminimo diena ne tik skatina pagerbti žuvusius, bet ir primena būtinybę mokytis iš istorijos, ugdyti visuomenės empatiją ir kovoti su antisemitizmu bei bet kokios formos neapykanta. Atminties įprasminimas yra neatsiejama dalis siekiant teisingumo, istorinio sąmoningumo ir visų Lietuvos gyventojų tarpusavio supratimo.

Šios dienos minėjimas yra ne tik pagarba žuvusiems, bet ir žinutė ateities kartoms – istorijos pamokos turi būti prisimintos, kad panašios tragedijos niekada nebepasikartotų.