Pasaulinė pabėgėlių diena pradėta minėti 2001 m. birželio 20 d., minint Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 50 metų sukaktį.

Konvencija ir jos 1967 m. Protokolas yra pagrindiniai dokumentai, nustatantys pabėgėlių – vienos pažeidžiamiausių grupių pasaulyje – apsaugos standartus.

Konvencija apibrėžia pabėgėlį kaip asmenį, kuri/s paliko savo namus ir šalį dėl pagrįstos baimės būti persekiojamam/-ai dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Didelė dalis pabėgėlių taip pat yra priversti palikti namus dėl stichinių ar žmogaus veiklos sukeltų nelaimių.

Skaičiuojama, kad pasaulyje kas minutę 20 žmonių palieka savo namus, bėgdami nuo karo, persekiojimo ar teroro.

2024 m. pirmoje pusėje pasaulyje buvo apie 43,4 milijonai pabėgėlių, dar maždaug 63 milijonai žmonių buvo perkelti šalių viduje. Daugiau nei du trečdalius (73%) visų pasaulio pabėgėlių sudaro žmonės, turėję pasitraukti iš penkių pasaulio šalių: Sirijos, Venesuelos, Afganistano, Ukrainos ir Sudano.

Birželio 20 d. skirta atkreipti dėmesį į didelius iššūkius, su kuriais susiduria savo namus turėję palikti žmonės. Taip pat pabrėžti jų teises ir orumą, didinti empatiją ir supratingumą jų atžvilgiu.

Ši diena laikoma viena iš progų paraginti visuomenes žvelgti į pabėgėlius ne kaip į abstrakčią grėsmę, bet kaip į žmones su individualiomis istorijomis, kurių integracija kuria įvairesnes ir tolerantiškesnes visuomenes.

Pažymėtina, jog Lietuvoje pabėgėlių priėmimas ir integracija susiduria su tam tikrais iššūkiais. Pabėgėliai, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, dažnai susiduria su sunkumais ieškant būsto, darbo ar įsiliejant į visuomenę dėl kalbos barjero, kultūrinių skirtumų ir ribotos paramos integracijai.

2021 m. dėl Baltarusijos organizuotos migrantų krizės Lietuvos pasienyje padaugėjo asmenų, prašančių prieglobsčio, tarp jų buvo ir žmonių iš konflikto zonų. Ši situacija išryškino sisteminius trūkumus – ribotą infrastruktūrą, nepakankamą administracinių pajėgumų pasirengimą ir ne visuomet humanišką elgesį su prieglobsčio prašytojais.

2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva priėmė per 90 tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo karo, iš jų apie 27 tūkstančiai buvo vaikai. Tai parodė šalies solidarumą ir gebėjimą mobilizuotis krizės metu. Tačiau, nepaisant sėkmingų priėmimo pavyzdžių, ilgalaikė integracija, ypač kalbos mokymasis ir darbo rinkos įtraukimas, išlieka svarbiais uždaviniais.

Pabėgėlių integracija gali tapti ne tik solidarumo, bet ir ekonominio bei kultūrinio praturtėjimo galimybe, jei bus tinkamai organizuojama ir skatinama.