Antrojo pasaulinio karo metu, nacistinės Vokietijoje okupuotose teritorijose vykdytas romų bendruomenių genocidas. Skaičiuojama, kad nacių okupuotoje Europoje nužudyta per 500 tūkst. romų.

1942 m. nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje prasidėjo masiniai romų areštai. Sulaikyti romų kilmės asmenys buvo žudomi vietoje, gabenami į koncentracijos stovyklas arba priverstiniams darbams į Vokietiją bei Prancūziją. Manoma, kad tuo laikotarpiu Lietuvoje nužudyta per 500 romų, arba maždaug kas trečias šios bendruomenės atstovas. Daugiausiai romų buvo sušaudyta Pravieniškėse, taip pat netoli Švenčionių, Šalčininkų rajone.

Yra žinoma, kad naciai ir vietos talkininkai žudydavo klajojančias romų šeimas tiesiog sutiktas kelyje, tačiau šie nužudymai paprastai dokumentuojami nebuvo, todėl tokių aukų skaičius nėra žinomas.

2019 m. LR Seimas atmintinų dienų sąrašą įtraukė Romų genocido SAMUDARIPEN atminimo dieną. „Samudaripen“ romų kalba – „masinės žudynės“.

Nacistinės  Vokietijos okupacijos metais persekiojamų, žudomų, į koncentracijos  ir priverstinio darbo stovyklas vežtų Lietuvos romų istorijos dar nėra plačiai žinomos, o romų genocidas dažnai yra vadinamas „pamirštu Holokaustu“.

Romai Lietuvoje vis dar išlieka viena nepalankiausiai vertinamų ir viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Pažinti romų, kaip mūsų visuomenės dalies, genocido istoriją yra svarbu siekiant didinti empatiją šios tautinės bendruomenės atžvilgiu, o tuo pačiu ugdyti gebėjimą įvertinti struktūrinio smurto prieš tam tikras žmonių grupes apraiškas.