Prekyba žmonėmis apima žmonių verbavimą, pervežimą, perdavimą, slėpimą ar jų paėmimą gąsdinant, naudojant jėgą ar kitą prievartos formą, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu, mokant arba paimant pinigus ar kitą turtą, siekiant kontroliuoti žmogų išnaudojimo tikslais.

Egzistuoja įvairios prekybos žmonėmis formos: prekyba žmonėmis išnaudojimui sekse, priverstinis darbas, vergija ar į vergiją panaši veikla, išnaudojimas nusikaltimų vykdymui, prekyba organais, priverstinės santuokos, vaikų pornografija, priverstinis moterų išnaudojimas surogatinei motinystei, vaikų išnaudojimas kariuomenėse ir kt. Ši nusikaltimo forma – ypač pelninga ir nekelianti didžiulės rizikos nusikaltėliui, tuo pačiu labai kompleksiška, nuolat randanti naujų išnaudojimo formų ir sunkiai apčiuopiama.

2020 m. duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau 108 tūkst. prekybos žmonėmis atvejų 164 šalyse, į kuriuos buvo įtraukti 175 tautybių asmenys. Rytų Europos šalys sudaro reikšmingą statistikos dalį nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiųjų žmonių skaičiumi, o maždaug kas trečia prekybos žmonėmis auka yra vaikas.

2013 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja liepos 30 d. rezoliucijoje paskelbė šią dieną Tarptautine kovos su prekyba žmonėmis diena. Diena skirta šviesti visuomenę apie šią problemą, jos paplitimo mastą ir kompleksiškumą bei imtis efektyvesnių priemonių apsaugant aukas, užkirsti kelią šiam nusikaltimui. Kasmet Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras akcentuoja ir organizuoja renginius susijusius su konkrečia  su prekyba žmonėmis susijusia tema, kaip kad įsiklausymas šį nusikaltimą į patyrusių žmonių istorijas ar pagalba tiesiogiai su nukentėjusiaisiais dirbantiems asmenims.