Apartheido, arba rasinės segregacijos ir baltaodžių viršenybės, politika Pietų Afrikos Respublikoje buvo vykdoma nuo 1948 iki 1994 metų, kai šalyje įvyko pirmieji visuotini rinkimai, kuriuose galėjo balsuoti visų rasių žmonės. Apartheidas sukūrė griežtą rasinę hierarchiją, kurioje juodaodžiai, spalvotieji ir indiškos kilmės gyventojai buvo sistemingai diskriminuojami ir atskiriami nuo baltaodžių.

1960 m. kovo 21 d. Panafrikanizmo  ir Afrikos Nacionalinis kongresai surengė demonstracijas visoje Pietų Afrikos Respublikoje, kuriose reikalauta panaikinti vadinamuosius pasų įstatymus (angl. pass laws), segregavusius žmones rasiniu pagrindu, įpareigojusius juodaodžius visada turėti leidimus gyventi tam tikrose teritorijose bei smarkiai ribojusius jų judėjimo laisvę. Šie įstatymai buvo vienas iš Apartheido režimo simbolių.

Apie 20 tūkst. juodaodžių susirinko šalia policijos nuovados Šarpvilyje taikiai protestuoti prieš šiuos įstatymus. Tačiau demonstracijai įsibėgėjus, policija pradėjo šaudyti į protestuotojus automatiniais ginklais ir nužudė 69 žmones (tarp jų – apie 50 moterų ir vaikų) bei stipriai sužeidė dar 180. Vadinamosios „Šarpvilio skerdynės“ tapo vienu iš labiausiai šokiruojančių Apartheido režimo brutalumo pavyzdžių ir sulaukė pasaulinio pasmerkimo.

1966 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja šią, kovo 21-ąją, dieną paskelbė Tarptautine rasinės diskriminacijos panaikinimo diena, skirtą kovoti prieš bet kokios formos rasizmą, diskriminaciją ir rasinę nelygybę. Ši diena simbolizuoja tarptautinę bendruomenę vienijančią kovą už lygias teises ir žmogaus orumą visiems, nepriklausomai nuo jų kilmės.

Pietų Afrikos Respublikoje ši diena minima kaip žmogaus teisių diena, įprasmindama tų, kurie žuvo kovodami už teises ir laisvę, atminimą. Be to, ji primena apie būtinybę išlaikyti žmogaus teises kaip svarbiausią šalies demokratinės sistemos principą.

Lietuva Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ratifikavo 1998 m. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Lietuvoje šios problemos nėra, nes skundų ar nusikaltimų dėl rasės yra mažiau nei dėl kitų asmenų grupių, įvairios apklausos ir tyrimai rodo, jog įsisenėję stereotipai gajūs: žmonės Lietuvoje vis dar nenorėtų, kad šalia jų gyventų kitokios rasės kaimynai, vengiama ir įdarbinti priklausiančius kitai rasei, o tai menkina ir žemina žmones.