2019 m. Lietuvoje nuvilnijęs vadinamasis Žiežmarių skandalas dėl grupinio gyvenimo namų statybų globos institucijų gyventojams miestelyje atskleidė toli gražu ne vietinės reikšmės, bet sisteminę žmogaus teisių problematiką.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl sisteminių trūkumų, žmonėms su negalia trukdančių realiai naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Atlikusi tyrimą, kontrolierė išsiaiškino, kad pabaigus gyvenamųjų daugiabučių statybas privalu dalį parkavimo vietų skirti neįgaliesiems, tačiau šias vietas išparduodant tokio reikalavimo nebelieka.

Yra monumentalių spektaklių, stiprių vaidinimų ar puikių performansų, bet yra ir tokių, kurie keičia realybę. Realybę galima keisti ne tik ugdant žiūrovo supratimą, bet ir perkonstruojant visuomenėje esamas sampratas. Toks yra „Pojūčių teatro“ kartu su Kauno miesto kameriniu teatru ir laipiojimo centru „Miegantys drambliai“ pastatytas spektaklis SUPERGALIOS, kurį režisavo Karolina Žernytė.

Jungtinių tautų Specialusis pranešėjas žmogaus teisės į sveikatą klausimais profesorius Dainius Pūras neseniai paskelbė straipsnį „Deinstitucionalizacija ir su ja susiję iššūkiai Lietuvoje ir platesniame regione“, kuriame prognozuoja „kad ydingas perteklinės medikalizacijos ir institucionalizacijos ratas suksis toliau, didinantis socialinę atskirtį, stigma, bejėgystę ir labai neracionalų išteklių naudojimą“.

Įvairūs tyrimai, ataskaitos ir statistiniai duomenys rodo, kad žmonės su negalia yra silpniausia ir labiausiai „nugalinta“ grupė Lietuvos visuomenėje. Jų teisės pažeidžiamos beveik visose srityse, galimybės gyventi savarankiškai ribojamos, todėl nenuostabu, kad turintieji negalią patiria dvigubai didesnę skurdo riziką nei likusi visuomenė. Nepaisant to, žmonės su negalia Lietuvoje protestuoja ypač retai. Per visą nepriklausomybės laikotarpį

Šie metai – intensyvus rinkimų sezonas, priverčiantis pasitempti ir politikus, ir rinkimų organizatorius. Jie ne tik turi užtikrinti rinkiminio proceso skaidrumą, bet ir sudaryti sąlygas visiems balsavimo teisę turintiems gyventojams oriai išreikšti savo valią. Tai ypač aktualu kalbant apie socialiai pažeidžiamas grupes, tokias kaip žmonės su negalia ar vyresnio amžiaus asmenis.

Šią savaitę Seimas priėmė Lygių galimybių įstatymo pataisas, kuriomis prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įsteigta nepriklausoma Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Nuo kitų metų vasaros ji įgyvendins Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijos stebėseną.

Įprasta sakyti, kad mums dar toli iki Švedijos, tačiau tam tikrose srityse jau dabar esame labai arti jos. Bent jau Alytuje. Ir bent jau asmeninio asistento paslaugos atveju. Sunku patikėti? Visgi, tai įmanoma, kai nori ir stengiesi jungti bendruomenę bendram  tikslui pasiekti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras (SADM) Linas Kukuraitis – pirmasis šios ministerijos vadovas, pripažinęs, kad socialinės įmonės veikia ydingai, taip pat, jog reikia keisti ne tik jas, bet visą neįgaliųjų užimtumo sistemą. Ši pozicija buvo susvyravusi, tačiau dabar prie jos grįžta ir jau galime analizuoti pirmuosius žingsnius žmonių su negalia užimtumo reformoje.