Apsaugos mechanizmai JTO

JT Žmogaus teisių komitetas

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas yra nepriklausomų ekspertų institucija, įsteigta 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pagrindu. Šis komitetas stebi, kaip yra įgyvendinamos Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir jo papildomų protokolų nuostatos valstybėse narėse, kurios yra konvencijos dalyvės.

Komitetą sudaro 18 nepriklausomų ekspertų, kurie yra pripažinti žmogaus teisių apsaugos srities profesionalai, ir yra aukštos moralės asmenys.

Canstockphoto nuotr.

Tarptautinis politinių ir pilietinių teisių paktas nustato valstybėms narėms tiesioginį įsipareigojimą užtikrinti jame pripažįstamų teisių įgyvendinimą. Tiesioginis įsipareigojimas užtikrinti pakte įtvirtintas teises, dar kitaip vadinamas „elgesio įsipareigojimu“, kuris reiškia valstybės narės pareigą imtis tam tikrų veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kad konvencijoje ir jos papildomose protokoluose reglamentuotos teisės būtu užtikrintos iš karto po to kai valstybė tampa konvencijos dalyvė.

Tarptautiniame politinių ir pilietinių teisių pakte ir papildomose protokoluose yra reglamentuotos elementarios/įprastos žmogaus teisės, kurios negali būti atimtos ar kitaip suvaržytos. Tokiomis teisėmis yra laikomos: teisė į gyvybę, teisė į laisvę ir asmens neliečiamybę, teisė į minties sąžinės ir religijos laisvę, teisė nekliudomai laikytis savo įsitikinimų ir t.t.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas per metus rengia tris nuolatinius susitikimus, kurie vyksta Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose arba Ženevoje, Šveicarijoje.

Pagrindiniai dokumentai, kurias remiantis yra vykdoma Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto veikla:

– Tarptautinis politinių ir pilietinių teisių paktas

– I papildomas protokolas

– II papildomas protokolas (dėl mirties bausmės panaikinimo)

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto vykdoma veikla/priežiūros mechanizmas

1) Valstybių pranešimai:

Valstybei ratifikavus atitinkamą Konvencija, ji prisiima įsipareigojimą laikytis toje Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių standartų. Tačiau tai nėra pakankama garantija, kad atitinkami žmogaus teisių standartai toje valstybėje bus iš tikrųjų pripažįstami, nes praktika rodo, kad valstybės ne visada linkusios laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Todėl be ratifikavimo valstybė privalo prisiimti papildomą pareigą periodiškai teikti ataskaitas atitinkamos konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčiam komitetui, kad šis galėtų vertinti kaip valstybė laikosi savo įsipareigojimų pagal konvenciją. Tačiau Komitetai, gavę valstybės ataskaitas vien jomis nesivadovauja. Siekiant objektyviai ištirti ir įvertinti, kaip valstybės laikosi atitinkamų žmogaus teisių standartų, pasitelkiami ir kiti šaltiniai – nevyriausybinių organizacijų ataskaitos apie atitinkamų žmogaus teisių padėtį (dar vadinamos „šešėlinėmis“ ataskaitomis), Jungtinių tautų institucijų bei tarpvyriausybinių organizacijų nuomonės ir vertinimai, akademinių institucijų vertinimai ir žiniasklaida. Remiantis visais šiais šaltiniais, bendradarbiaudami su atitinkamų valstybių, pateikusių savo ataskaitas, atstovais, komitetai pateikia savo vertinimą bei rekomendacijas, kurios nors teisiškai nėra privalomos, politiškai yra labai svarbios. Todėl valstybės – konvencijų dalyvės linkusios į šias pastabas atsižvelgti ir jų laikytis.

2) Tarpvalstybiniai skundai

Tai skundai, kurie yra pateikiami komitetui dėl žmogaus teisių ir laisvių įtvirtintų pakte įgyvendinimo. Tarpvalstybiniai skundai yra teikiami valstybių, kurios yra pakto narės, dėl pažeidimų, kurie buvo padaryti kitose konvenciją įgyvendinančiose valstybėse narėse.

3) Individualios peticijos

– Komitetas nagrinėja individualias peticijas dėl Pakte įtvirtintų teisių pažeidimų. Būtina sąlyga, kad valstybė prieš kurią yra nukreipta peticija būtų 1966 m. Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto ir 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pirmojo fakultatyvaus protokolo dalyvė.
– Kad individuali peticija būtų priimta ir nagrinėjama Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete ji turi atitikti tam tikrus priimtinumo kriterijus ir reikalavimus keliamus pačios peticijos formai.
– Individualią peticiją gali pateikti bet kas, teigiantis, kad jo/jos teisės buvo pažeistos.
– Nėra būtina turėti advokatą, kuris paruoštų individualią peticiją, asmuo tai gali padaryti savarankiškai ir pats. Svarbu pastebėti tai, kad tuo metu kai yra nagrinėjama individuali peticija, komitetas neužtikrina ir neteikia jokios formos teisinių paslaugų besikreipiančiajam asmeniui.
– Jeigu asmuo pats negali pateikti peticijos, tai už jį gali padaryti kitas asmuo, tačiau turi būti nurodyta dėl kokių priežasčių jis negalėjo to padaryti (pvz., individualios peticijos pateikimo metu asmuo yra įkalinimo įstaigoje).
– Galutiniai komitetų sprendimai, dėl peticijų yra vieši. Tačiau jeigu asmuo pageidauja, kad asmeninė informacija ar/ir tam tikri jautrūs asmeniniai faktai nebūtų atskleisti galutiniame ir viešame komiteto sprendime, jis turi tai nurodyti peticijoje.

Individualių peticijų priimtinumo kriterijai

I. Besikreipiantis asmuo (arba asmuo kurio vardu pateikta peticija) yra tariamo pažeidimo auka. Turi būti įrodyta, kad tariama auka yra asmeniškai/tiesiogiai nukentėjusi nuo žmogaus teisių pažeidimo įvykdyto valstybės, konvencijos dalyvės, pareigūnų. Komitetas kompetetingas nagrinėti peticijas tik dėl valstybės organų ar pareigūnų veiksmų ar neveikimo, kuriais pažeisti šios valstybės įsipareigojimai pagal Paktą;
II. Komitetas yra kompetetingas nagrinėti peticijas tik dėl pažeistų teisių ir laisvių, įtvirtintų Pakte bei jo protokoluose, dėl kurių valstybė narė nėra padariusi jokių išlygų;
III. Įvykiai, dėl kurių yra kreipiamasi į komitetą, turi būti įvykę po konvencijos/pakto/protokolų įsigaliojimo;
IV. Peticija, tuo pačių pagrindu nėra nagrinėjama kitoje tarptautinėje institucijoje peticijos pateikimo komitetui ir jo nagrinėjimo metu. Svarbu pastebėti, kad peticijas bus priimtina, net jeigu ji, tokiu pačiu pagrindu, anksčiau buvo nagrinėta kitose tarptautinėse ar regioninėse institucijose;
V. Turi būti išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės. Šis reikalavimas turi išimčių, tokiomis priemonėmis bus nelaikomos neefektyvios, neprieinamos ar užtrunkančios per ilgai teisinės gynybos priemonės. Taigi, net tokiu atveju, kai nebus išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės, peticija bus priimtina, dėl to, kad šalyje galiojančios teisinės gynybos priemonės yra neefektyvios, neprieinamos ar užtrunkančios nepaprastai ilgai;
VI. Negalima kreiptis į komitetą antrą kartą tuo pačiu pagrindu, jeigu jau vieną kartą buvo kreiptasi ir peticija tuo pačiu pagrindu buvo atmesta;
VII. Komitetas, nėra apeliacinė institucija, todėl į ją negalima kreiptis dėl to, kad būtų peržiūrimas valstybėje narėje priimtas sprendimas atitinkamoje byloje. Komitetas kompetetingas nagrinėti ar valstybėje narėje įvyko pažeidimas atitinkamoje situacijoje;
VIII. Skundas turi būti pakankamai pagrįstas, tai reiškia, kad jame turi būti pateikta kaip įmanoma daugiau įvykio detalių, faktų.
IX. Komitetas kompetetingas nagrinėti tik peticijas, dėl pažeidimų kurie yra įvykdyti valstybėse narėse.
X. Peticija turi būti pateikiama per 5 metus, nuo to momento, kada buvo išnaudotos visos vidaus gynybos priemonės ar per 3 metus, nuo to momento, kada buvo išnagrinėtas skundas tuo pačiu klausimu, kitoje tarpautinėje ar regioninėje institucijoje

Individualios peticijos formos reikalavimai

I. Peticija turi būti pateikiama raštu viena iš oficialių Jungtinių Tautų organizacijos kalbų (Anglų k., Prancūzų k., Arabų k., Kinų k., Rusų k., Ispanų k.);
II. Paeticija bus nepriimtina jeigu ji bus pateikta anonimiškai;
III. Peticija turi atitikti visus formai keliamus reikalavimus;
IV. Peticijoje turi būti nurodyta pagrindinė asmeninė informacija: aukos vardas, pavardė, pilietybė, gimimo data, adresas. Pasikeitus adresui ar kitai svarbiai informacijai peticijos teikėjas turi būtinai kuo skubiau apie tai įspėti komisiją, kuri nagrinėja skundą;
V. Būtinai turi būti nurodyta valstybė narė, prieš kurią yra nukreiptas skundas. Jeigu skundas yra pateikiamas kito žmogaus vardu reikia pateikti įgaliojimą, atlikti tokius veiksmus;
VI. Skunde nurodyti visus įvykio faktus, taip pat teises kurios yra skundžiamos;
VII. Peticijoje turi būti nurodyta, kokiomis vidaus teisinės gynybos priemonėmis buvo pasinaudota prieš kreipiantis į komitetą;
VIII. Kartu su peticija turi būti pateikiamos dokumentų susijusių su skundu kopijos (pvz: Nacionalinių teismų priimtų sprendimų kopijos). Dokumentų kopijos turi būti pateikiamos chronologine tvarka (t.y. pagal jų datą). Jeigu pateikiami dokumentai yra kita kalba, nei Jungtinių Tautų organizacijos pagrindinės kalbos, turi būti pateikiamas tų dokumentų vertimas į bet kurią vieną iš oficialių kalbų.
IX. Peticija apimtis neturėtų būti didesnė kaip 50 lapų (be priedų). Jeigu peticijos apimtis yra didesnė kaip 20 lapų, kartu su ja turėtų būti pateikta ir santrauka, kurioje atsispindėtų svarbiausi skundo elementai ir kurios apimtis būtų iki 5 lapų.

Individualios peticijos forma

Prisegta po straipsniu.

Kontaktai, kur gali būti teikiama individuali peticija

Paštu: Petitions and Inquiries Section
Office of the High Commissioner for Human Rights
United Nations Office at Geneva
1211 Geneva 10, Switzerland
Faksu: + 41 22 917 90 22
(tik labai skubiais atvejais)
Elektroniniu paštu: petitions@ohchr.org

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto priimamų sprendimų galia

Pirmiausia, svarbu paminėti, kad kiekviena valstybė pakto narė įsipareigoja gerbti ir visiems esantiems jos teritorijoje bei priklausantiems jos jurisdikcijai asmenims užtikrinti teises, pripažįstamas Tarptautiniame politinių ir pilietinių teisių pakte, be jokių skirtumų, tokių kaip rasė, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai arba kiti įsitikinimai, tautinė ar socialinė kilmė, turtinė padėtis, gimimas ar koks nors kitas požymis (Politinių ir pilietinių teisių pakto 2 straipsnio 1 dalis ). Taip pat kiekviena valstybė įsipareigoja, kad įvykus žmogaus teisių pažeidimui, bus prieinamos ir  užtikrintos veiksmingos gynybos priemonės, kad būtų apginti žmogaus teisėti interesai.

PRIIMAMI SPRENDIMAI

Pagal savo kompetencija Jungtinių Tautų komitetai gali priimti tik išvadas (angl. views), kurios yra rekomendacinio pobūdžio. Jokie komitetų sprendimai nėra privalomi valstybėms narėms, taigi priimamos išvados yra neprivalomojo pobūdžio. Visos priimtos komiteto išvados valstybėje narėje yra įgyvendinamos geros valios principu, kuris išplaukia iš Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės. Geros valios principo esmė yra tai, kad sutarčių reikia laikytis.

PRIIMTŲ SPRENDIMŲ VYKDYMAS

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas vadovaujasi „aksominių pirštinių“ principų priimamų sprendimų vykdymui, t.y. jis apeliuoja į valstybių narių gerą valią. Taip pat, komiteto sprendimų įvykdymą gali garantuoti ir jų viešumas, kadangi visi komiteto sprendimai yra vieši, t.y. kiekvienas asmuo gali susipažinti su priimtu sprendimu. Tarptautinėje visuomenėje yra laikomasi nuomonės, kad sprendimų viešumas ir tarptautinis dėmesys gali „priversti“ valstybes pažeidusias asmens teises pakeisti priimtus sprendimus ir įgyvendinti jų prisiimtus įsipareigojimus.

JT Žmogaus teisių komitetas numatė, kad valstybės narės turi suteikti teisinę galią priimtiems sprendimams pasinaudojant visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis.

TAM TIKROS TEISINĖS GYNYBOS PRIEMONĖS

Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas

Nuostolių atlyginimas

9 straipsnis: yra numatyta, kad „Kiekvienas asmuo, buvęs neteisėto arešto arba sulaikymo auka, turi teisę į išieškomą nuostolių atlyginimą.“

6 straipsnis: „Jeigu asmuo galutiniu sprendimu nuteistas už baudžiamojo nusikaltimo padarymą ir jo apkaltinamasis nuosprendis vėliau panaikintas ar jam suteikta malonė dėl to, kad kuri nors nauja ar naujai išaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, jog teismas padarė klaidą, tai nubaustam pagal tokį nuosprendį asmeniui atlyginama pagal įstatymą, jeigu neįrodoma, kad minėta neatskleista aplinkybė laiku nebuvo išaiškinta vien dėl jo kaltės arba iš dalies dėl jo kaltės.“

Nors ir ne visuose straipsniuose yra numatyta, kaip turėtų būti elgiamasi valstybei narei nesilaikius prisiimtų įsipareigojimų, tačiau visos teisinės priemonės, ginančios nukentėjusįjį turėtų būti adekvačios/pakankamos, greitos bei efektyvios.

Taigi, nors komiteto sprendimai ir neturi tiesiogiai įpareigojančios galios valstybėms narėms, jų turi būti laikomasi ir jie turi būti įgyvendinami, o jų įgyvendinimas yra užtikrinamas valstybių įsipareigojimais laikytis tarptautinių sutarčių, ir tuo, kad komiteto sprendimai yra vieši.

Susiję straipsniai