Reikia pagalbos?

Ką daryti?

Kur ieškoti pagalbos jei manote, kad susidūrėte su žmogaus teisių pažeidimu?

Ne kiekviena nemaloni situacija yra žmogaus teisių pažeidimas. Plačiau apie žmogaus teises galite pasiskaityti čia. Į „žmogaus teisių pažeidimo“ apibrėžimą dažniausiai patenka situacijos, kuriose veikia dvi šalys (dvi pusės). Pvz., viena šalis esate Jūs, o kita – valstybės įstaiga ar institucija (pavyzdžiui, pilietis kreipiasi į valstybės instituciją su prašymu, o šis nepagrįstai nėra svarstomas) arba pareigūnai, turintys valdingus įgaliojimus (pavyzdžiui, asmuo sulaikomas policijos pareigūnų). Taip pat į „žmogaus teisių pažeidimo“ apibrėžimą patenka situacijos, kurios apima darbo santykius ir kai viena šalis (dažnai darbuotojas) yra silpnesnė, o kita turi daugiau galios ir gali pažeisti lygias teises (pvz., ieškomas darbuotojas, kuris turi atitikti nepagrįstai daug kriterijų, už tą patį darbą mokama skirtinga alga, darbuotojas slaptai filmuojamas).

lztc_fb_ad1

Į žmogaus teisių pažeidimo sritį dažniausiai nepatenka konfliktinės situacijos ar nesutarimai tarp privačių asmenų (pavyzdžiui, kaimynų ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo). Tokie ginčai vadinami civiliniais. Į civilinius privačių asmenų santykius valstybė paprastai stengiasi nesikišti. Žmogaus teisių pažeidimai galimi tuomet, kai privačių asmenų santykiuose valstybė vaidina tam tikrą vaidmenį (pvz. valstybė nustato tokį reguliavimą, kuris diskriminuoja vieną asmenų grupę, kitos atžvilgiu) arba nepagrįstai atsiranda nelygybė tam tikruose socialiniuose santykiuose (pvz., darbo santykiai). Valstybės įsikišimo prireikia tada, kai asmenys nebegali savo tarpusavio ginčo išspręsti bendru sutarimu.

Kadangi Lietuva yra teisinė valstybė, vienas jos pamatinių principų yra tai, kad teisingumą vykdo TEISMAI. Todėl galima sakyti, kad teismai dažnai yra svarbiausia ir pagrindinė institucija, privalanti apginti žmogaus teises. Nepaisant to ar ginčas yra tarp privačių asmenų ar tarp privataus asmens ir valstybės institucijos, paskutinį ir neskundžiamą žodį gali tarti tik teismai. Todėl labai dažnai dėl žmogaus teisių pažeidimo nustatymo gali tekti kreiptis į teismą, į kurį kreipiantis neišvengiama profesionali teisininkų konsultacija. Skiltyje „Nemokama teisinė pagalba“ (galite pasirinkti iš šio teksto viršuje esančių rubrikų) pateikiama informacija apie tai, kuriems asmenims ir kuriose situacijose valstybė tokią pagalbą garantuoja.

Tačiau bylinėjimasis ne visais atvejais yra tik vienintelis kelias. Jei pažeidėjas yra valstybės institucija, tarnautojas ar pareigūnas, labai dažnai galima pasinaudoti institucijos vidaus kontrolės mechanizmais (pvz. galima skųsti tam tikro pareigūno ar tarnautojo veiksmus institucijos vadovybei ir pan.), ikiteisminėmis ginčo sprendimo priemonėmis arba remtis egzistuojančia nepriklausomų institucijų, ginančių žmogaus teises sistema. Juo labiau, kad kreiptis pagalbos į šias institucijas galima savarankiškai, neturint specialių teisinių žinių.

Bene svarbiausios žmogaus teises ginančios NETEISMINĖS NEPRIKLAUSOMOS INSTITUCIJOS (plačiau – skiltyje “Institucijos”) yra šios:

Seimo kontrolierių įstaiga – tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (t. y. kai tokius pažeidimus padaro valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos tarnautojai, taip pat kiti darbuotojai ar asmenys, atliekantys viešojo administravimo funkcijas). Į seimo kontrolierius galima kreiptis tiek dėl valstybių, tiek dėl savivaldybių ir joms pavaldžių institucijų veiksmų ar neveikimo, kai tuo pažeidžiamos žmogaus teisės arba užsiimama biurokratizmu, sprendimų vilkinimu ir panašiai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga – yra savarankiška vaiko teisių laikymosi priežiūros ir kontrolės valstybės institucija. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra ypatinga teisinė institucija, kurios negalima priskirti nė vienai iš trijų valdžių. Vienas iš pagrindinių Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos bruožų yra tai, kad ji neturi ir nenaudoja valstybinės prievartos priemonių ir jos rekomendacijų įgyvendinimas užtikrinamas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus autoritetu.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – taip pat nepriklausoma institucija, kurios vienas iš tikslų – užtikrinti, kad privatūs ir viešieji asmenys laikytųsi Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymuose įtvirtinto asmenų diskriminacijos draudimo. Lygių galimybių kontrolierius taip pat tiria pareiškėjų skundus dėl diskriminacijos tiek viešajame sektoriuje, tiek santykiuose tarp privačių asmenų. Lygių galimybių kontrolierius, ištyręs skundą gali skirti administracines nuobaudas pažeidėjams, tačiau negali atlyginti žalos pažeidimą patyrusiam asmeniui.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba – tiria žmogaus teisių pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse. Inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimų, taip pat nagrinėja visų fizinių ar juridinių asmenų skundus dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų pažeidimų ar nesilaikymo.

Teisinių ar kitų susijusių konsultacijų, emocinės pagalbos galima kreiptis ir į NEVYRIAUSYBINĮ SEKTORIŲ (NVO). Skiltyje “Organizacijos” pateikiamos NVO, kurios daug metų veikia žmogaus teisių srityje. Kai kurios turi galimybę konsultuoti besikreipiančius asmenis, kitos – juos nukreipti tinkama linkme ar suteikti emocinės paramos. Svarbu paminėti, kad nevyriausybinės organizacijos skundų, ginčų nenagrinėja, kadangi neturi tam valstybės suteiktų įgaliojimų.

***

Viešinimo kampanija skirta kelti žmonių teisinį išprusimą ir yra remiama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų, dirbančių lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimo srityje, veiklos projekto lėšomis. Daugiau informacijos čia.

SocMin