Gruodžio 10 d. vykusiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume ekspertai ypatingą dėmesį skirė translyčių asmenų orumo klausimui. Kaip teigė vienoje iš diskusijų dalyvavusi lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, faktinis diskriminacijos dėl lytinės tapatybės draudimo įtvirtinimas sustiprintų Lietuvos teisinę sistemą.
Pirmosios diskusijos, skirtos translyčių asmenų teisių apsaugai, metu dalyviai aktualizavo tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje L. prieš Lietuvą. EŽTT įpareigojo Lietuvą tinkamai sureguliuoti lyties keitimo procedūrą, tačiau šis sprendimas vis dar nėra įgyvendintas.
Renginyje taip pat atkreiptas dėmesys į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, konstatuojantį, jog svarbiausias šalies įstatymas draudžia diskriminaciją ir lytinės tapatybės pagrindu. Šis sprendimas, pradžiuginęs žmogaus teisių aktyvistus, kol kas nėra tinkamai įtvirtintas kituose įstatymuose. Todėl translyčiai asmenys neturi realių teisinių priemonių, kaip apsiginti nuo lygių galimybių pažeidimų.
A. Skardžiuvienė ne kartą ragino priimti Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą. Toks dokumentas įneštų aiškumo, apibrėžtų reikiamų paslaugų teikimą bei suteiktų teisinių įrankių ginti savo orumą.
„Dabar įvairių paslaugų translyčiams asmenims teikimas priklauso nuo atskirų specialistų geranoriškumo. Taip neturėtų būti. Valstybė turėtų garantuoti, kad visi jos gyventojai galėtų naudotis sveikatos priežiūros, asmens duomenų apsaugos garantijomis, taip pat būtų apsaugoti nuo diskriminacijos darbo rinkoje, švietimo įstaigose bei visose kitose gyvenimo srityse“, – dar prieš renginį sakė lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
2018 metais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad translyčiam asmeniui būsto nesutiktų išnuomoti apie 62 proc. šalies gyventojų, apie 36 proc. nesutiktų kartu dirbti.
Viešojoje erdvėje kartais pasigirsta pastabų, kad visuomenė dar nėra pasirengusi visapusiškam LGBT* asmenų teisių įtvirtinimui. Taip pat bandoma teigti, kad dauguma žmonių LGBT* asmenis mato neigiamoje šviesoje, tad reikėtų į šią poziciją atsižvelgti.
Forumo diskusijoje „Tarptautiniai įsipareigojimai ir žmonių kasdienybė: neegzistuojanti lyties keitimo procedūra Lietuvoje“ dalyvavęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas apgailestauja, kad vis dar tenka priminti, jog Lietuvos Konstitucija – tai antimažoritarinis aktas.
„Ji draudžia demokratinėje teisinėje valstybėje diskriminuoti asmenis vadovaujantis tuo metu vyraujančios daugumos nuostatomis ar stereotipais. Kitaip tariant, individo orumas, privatumas, prigimtinės teisės negali priklausyti nuo visuomenės narių daugumos malonės“, – pabrėžia D. Žalimas.
Jam pritaria ir diskusijoje pristatyto dokumentinio pasakojimo herojė Aurolė. „Translyčiai žmonės egzistavo metų metus. Tai vis tik yra visuomenės dalis, tiktai anksčiau gal būdavo tabu apie tai kalbėti. O dabar į visa tai žiūrima paprasčiau. Ir aš manau, kad tai yra teisinga“, – mano mergina.
Renginyje pristatomi du video klipai, kuriuose translyčiai Aurolė, Danilas ir Alisa dalijasi patirtimi keičiant asmens tapatybės dokumentus.
