Minint Pasaulinę sveikatos dieną, į sveikatą kviečiu pažvelgti kiek netikėtu kampu. Nors diskusijose apie „svarbiausią mūsų turtą“ dažnai dominuoja vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonių problemos, tačiau vaikams ir jauniems žmonėms ši tema yra ne mažiau svarbi. Ypač, kai kalbame apie emocinę, psichinę ir fizinę sveikatą, susijusią su lytiškumu.
Patikimos ir mokslu grįstu informacijos šioje srityje vis dar gerokai per mažai. Maža to, jaučiamas didelis emocinis krūvis aplink informaciją, susijusią su visuminiu, mokslu grįstu ir amžių atitinkančiu lytiškumo ugdymu. Kodėl taip nutiko?
Pradėdama kviečiu apsibrėžti pačią lytiškumo ugdymo sąvoką taip, kaip ji yra suprantama ne tik mūsų, bet ir tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Lytiškumo ugdymas turi augti kartu su vaiku / paaugliu(-e) – informacija turi būti nuosekli, atitinkanti vaiko amžių ir atspindinti laikmečio aktualijas. Toks ugdymas apima asmens raidą, pateikia informaciją, kuri yra grįsta mokslu, o ne išankstinėmis nuostatomis. Svarbu suprasti, jog visuminis lytiškumo ugdymas yra orientuotas į tris pagrindines lytiškumo dimensijas – lytinę ir reprodukcinę sveikatą, emocinį intelektą ir psichologinę savijautą. Išskiriant tik vieną iš šių sričių nebeįmanoma suteikti pilno pasaulio vaizdo, kuris yra ne tik svarbus ir įdomus, bet ir neatsiejamas nuo jauno žmogaus gyvenimo! Pagalvokite, kas nutiks, jei kalbėdami apie šeimos planavimą susitelksime tik į vaisingumo temą ir pamiršime, pvz., sveikų ir lygiaverčių santykių mezgimo, savo jausmų komunikavimo ir kito žmogaus supratimo temas? Be to, užtikrinant nuoseklų išsamios, mokslu grįstos informacijos prieinamumą jaunam žmogui, yra formuojamas ne tik teorinis žinių pagrindas, bet ir ugdomi kritinio mąstymo, sąmoningo sprendimų priėmimo ir empatijos įgūdžiai. Tam, kad galėtume išsamiau patyrinėti situaciją mūsų šalyje, apžvelkime pačių moksleivių nuomonę apie tai, kaip Lietuvoje sekasi įgyvendinti lytiškumo ugdymo programą.
2018 m. Diversity Development Group atliko tyrimą, kurio metu rinko duomenis apie lytiškumo ugdymo kokybę Lietuvoje. Šio tyrimo duomenimis mokiniai teigė, kad mokyklose buvo organizuojamos lytiškumo ugdymo pamokos, tačiau jos nebuvo reguliarios ar profesionalios. Jose daugiausia buvo kalbama apie kūno sandarą, vyrų ir moterų kūno organus, paauglystėje vykstančius pokyčius ir t.t. Pastebėta, jog pamokose trūksta kur kas platesnio ir gilesnio suvokimo apie lytiškumo problematiką: sveikų santykių kūrimą, seksualinio smurto prevenciją, patyčių prevenciją, lyčių lygybės principais grindžiamos visuomenės kaitos temas ir kitas, visuomenėje dar vis stigmatizuojamas, temas. Mokiniai taip pat pabrėžė, kad, jų nuomone, kontracepcijos ar besikeičiančio kūno temos buvo paliestos per vėlai, patiems mokiniams su tuo jau susidūrus. Būta atvejų, kai mokytojai tokių pamokų metu net skatino lyčių stereotipus, komentuodami, kaip turėtų elgtis mergaitės ar berniukai. Mokiniai manė, kad tokios situacijos susiklostydavo dėl nepakankamos mokytojų kvalifikacijos šioje srityje.
Iš to galime daryti prielaidą, kad mokiniams lytiškumo temos yra svarbios ir aktualios, tačiau mokyklose jie negauna visuminės, mokslu grįstos informacijos, todėl renkasi kitokius kelius tai informacijai pasiekti: pvz., kalbasi tarpusavyje, žiūri pornografiją ar naršo internete. Tokio pobūdžio informacija dažniausiai ne tik nesuteikia tinkamų, atitinkančių amžių ir mokslu grįstų žinių, bet ir iškreipia vaizdą į savo kūną, santykius, reprodukcinę sveikatą ir žmogaus teises bei tik gilina lyčių nelygybės, seksualinio smurto, netolerancijos, prastos fizinės, psichologinės ir lytinės sveikatos problemas. Taigi, saugodami mokinius nuo „netinkamos informacijos“ ir laiku jiems nesuteikdami visuminių, mokslu grįstų žinių, darome jiems dar didesnę žalą. Be to, tarptautiniai tyrimai rodo, jog šalyse, kuriose yra nuosekliai ir sistemingai integruojamas visuminis ir atitinkantis amžių lytiškumo ugdymas, pastebėtas ženkliai mažesnis seksualinio smurto, ankstyvų nėštumų, lytiškai plintančių infekcijų ir apskritai psichologinių sunkumų dėl traumuojančių pirmųjų intymių patirčių dažnis.
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje turime nors ir netobulą, bet patvirtintą lytiškumo ugdymo programą ir įsipareigojimą ją vykdyti, esame demokratiška, teisinė visuomenė, turinti prieigą prie tarptautinėje mokslo bendruomenėje pripažintos informacijos bei statistinių duomenų, o Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, Amerikos psichologų asociacija ir kitos tarptautinės organizacijos pateikia konkrečius kelius temoms pristatyti bei aiškius mokslinius įrodymus „nepatogiems“ teiginiams pagrįsti, Lietuvoje negalime atmesti tarptautinės praktikos bei mokslo pažangos. Gandrai vaikų neatneša, šeimos pačios nesusikuria, ne visi jauni žmonės savaime išmoksta kurti sveiką santykį su savimi ir kitu. Todėl prisiimkime pilietinę ir moralinę atsakomybę už vaikų ir jaunų žmonių sveikatą ir iš tiesų teikime laikmetį atitinkantį ir vaikų bei jaunuolių poreikius atliepiantį lytiškumo ugdymą.
Komentaras parengtas Įvairovės ir edukacijos namams kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru įgyvendinant projektą „Lytiškumo akademija“. Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
