Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas yra nepriklausomų ekspertų institucija, kuri stebi kaip įgyvendinama 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencija, ir 2 jos papildomi protokolai – 2000 m. Vaiko teisių konvencijos fakultatyvusis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ir 2000 m. Fakultatyvusis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, valstybėse narėse. 2011 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos fakultatyvusis protokolas dėl individualių peticijų, kuris įsigalios 2014.04.14 (Lietuva nėra valstybė narė).
Komitetą sudaro 18 nepriklausomų ekspertų, kurie yra pripažinti žmogaus teisių apsaugos srities profesionalai, ir yra aukštos moralės asmenys.
Jungtinių Tautu Vaiko teisių ir apsaugos konvencija įpareigoja valstybes nares – teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei užtikrinti. Taip pat šioje Jungtinių Tautų konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose yra įtvirtintos tokios vaiko teisės, kaip: kiekvienas vaikas turi teisę tik gimus gauti vardą, įgyti pilietybę, vaikas negali būti atskirtas nuo tėvų prieš jų valią, išskyrus tokius atvejus, kai tai yra daroma dėl vaiko gerovės, asmuo kuriam nėra suėję 18 metų negali dalyvauti tiesioginiuose karo veiksmuose ir kitas teises. Konvencijos ir jos papildomi protokolai taip pat draudžia vaikų pornografiją, prostituciją, bei vaikų pardavinėjimą.
Pagrindiniai dokumentai, kurias remiantis yra vykdoma Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto veikla:
– Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencija (EN)
– Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų (EN)
– Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose (EN)
– Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl individualių peticijų (EN)
PAPILDOMAI! Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo vadovas (LT)
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto vykdoma veikla/priežiūros mechanizmas:
1) Valstybių pranešimai
Valstybei ratifikavus atitinkamą Konvencija, ji prisiima įsipareigojimą laikytis toje Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių standartų. Tačiau tai nėra pakankama garantija, kad atitinkami žmogaus teisių standartai toje valstybėje bus iš tikrųjų pripažįstami, nes praktika rodo, kad valstybės ne visada yra linkusios laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Todėl be ratifikavimo valstybė privalo prisiimti papildomą pareigą periodiškai teikti ataskaitas atitinkamos konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčiam komitetui, kad šis galėtų vertinti kaip valstybė laikosi savo įsipareigojimų pagal konvenciją. Tačiau Komitetai, gavę valstybės ataskaitas vien jomis nesivadovauja. Siekiant objektyviai ištirti ir įvertinti, kaip valstybės laikosi atitinkamų žmogaus teisių standartų, pasitelkiami ir kiti šaltiniai – nevyriausybinių organizacijų ataskaitos apie atitinkamų žmogaus teisių padėtį (dar vadinamos „šešėlinėmis“ ataskaitomis), Jungtinių tautų institucijų bei tarpvyriausybinių organizacijų nuomonės ir vertinimai, akademinių institucijų vertinimai ir žiniasklaida. Remiantis visais šiais šaltiniais, bendradarbiaudami su atitinkamų valstybių, pateikusių savo ataskaitas, atstovais, komitetai pateikia savo vertinimą bei rekomendacijas, kurios nors teisiškai nėra privalomos, politiškai yra labai svarbios. Todėl valstybės – konvencijų dalyvės linkusios į šias pastabas atsižvelgti ir jų laikytis.
Kiti Mechanizmai, kurie dar neįsigaliojo, tačiau įsigalios nuo 2014. 04.14
2) Tarpvalstybiniai skundai
Tai skundai, kurie yra pateikiami komitetui dėl žmogaus teisių ir laisvių įtvirtintų pakte įgyvendinimo. Tarpvalstybiniai skundai yra teikiami valstybių, kurios yra pakto narės, dėl pažeidimų, kurie buvo padaryti kitose konvenciją įgyvendinančiose valstybėse narėse.
3) Patikrinimai
Patikrinimai, kurie yra vykdomi valstybėse, konvencijos dalyvėse, gavus patikimą informaciją apie rimtus ir pasikartojančius žmogaus teisių pažeidinėjimus valstybėje narėje.
4) Individualios peticijos
– Komitetas nagrinėja individualias peticijas dėl Pakte įtvirtintų teisių pažeidimų. Būtina sąlyga, kad valstybė prieš kurią yra nukreipta peticija būtų 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos dalyvė, bei būtų prisijungusi prie 2011 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl individualių peticijų.
– Kad individuali peticija būtų priimta ir nagrinėjama Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitete ji turi atitikti tam tikrus priimtinumo kriterijus ir reikalavimus keliamus pačios peticijos formai.
– Individualią peticiją gali pateikti bet kas, teigiantis, kad jo/jos teisės buvo pažeistos.
– Nėra būtina turėti advokatą, kuris paruoštų individualią peticiją, asmuo tai gali padaryti savarankiškai ir pats. Svarbu pastebėti tai, kad tuo metu kai yra nagrinėjama individuali peticija, komitetas neužtikrina ir neteikia jokios formos teisinių paslaugų besikreipiančiajam asmeniui.
– Jeigu asmuo pats negali pateikti peticijos, tai už jį gali padaryti kitas asmuo, tačiau turi būti nurodyta dėl kokių priežasčių jis negalėjo to padaryti (pvz., individualios peticijos pateikimo metu asmuo yra įkalinimo įstaigoje).
– Galutiniai komitetų sprendimai, dėl peticijų yra vieši. Tačiau jeigu asmuo pageidauja, kad asmeninė informacija ar/ir tam tikri jautrūs asmeniniai faktai nebūtų atskleisti galutiniame ir viešame komiteto sprendime, jis turi tai nurodyti peticijoje.
Individualių peticijų priimtinumo kriterijai
I. Besikreipiantis asmuo (arba asmuo kurio vardu pateikta peticija) yra tariamo pažeidimo auka. Turi būti įrodyta, kad tariama auka yra asmeniškai/tiesiogiai nukentėjusi nuo žmogaus teisių pažeidimo įvykdyto valstybės, konvencijos dalyvės, pareigūnų. Komitetas kompetentingas nagrinėti peticijas tik dėl valstybės organų ar pareigūnų veiksmų ar neveikimo, kuriais pažeisti šios valstybės įsipareigojimai pagal Paktą;
II. Komitetas yra kompetentingas nagrinėti peticijas tik dėl pažeistų teisių ir laisvių, įtvirtintų Pakte bei jo protokoluose, dėl kurių valstybė narė nėra padariusi jokių išlygų;
III. Įvykiai, dėl kurių yra kreipiamasi į komitetą, turi būti įvykę po konvencijos/pakto/protokolų įsigaliojimo;
IV. Peticija, tuo pačių pagrindu nėra ar nebuvo nagrinėjama kitoje tarptautinėje ar regioninėje institucijoje/organizacijoje;
V. Turi būti išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės. Šis reikalavimas turi išimčių, tokiomis priemonėmis bus nelaikomos neefektyvios, neprieinamos ar užtrunkančios per ilgai teisinės gynybos priemonės. Taigi, net tokiu atveju, kai nebus išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės, peticija bus priimtina, dėl to, kad šalyje galiojančios teisinės gynybos priemonės yra neefektyvios, neprieinamos ar užtrunkančios nepaprastai ilgai;
VI. Negalima kreiptis į komitetą antrą kartą tuo pačiu pagrindu, jeigu jau vieną kartą buvo kreiptasi ir peticija tuo pačiu pagrindu buvo atmesta;
VII. Komitetas, nėra apeliacinė institucija, todėl į ją negalima kreiptis dėl to, kad būtų peržiūrimas valstybėje narėje priimtas sprendimas atitinkamoje byloje. Komitetas kompetentingas nagrinėti ar valstybėje narėje įvyko pažeidimas atitinkamoje situacijoje;
VIII. Skundas turi būti pakankamai pagrįstas, tai reiškia, kad jame turi būti pateikta kaip įmanoma daugiau įvykio detalių, faktų.
IX. Komitetas kompetentingas nagrinėti tik peticijas, dėl pažeidimų, kurie yra įvykdyti valstybėse narėse.
X. Peticija turi būti pateikiama per vienerius metus, nuo to momento kada buvo išnaudota paskutinė teisinė vidaus gynybos priemonė, išskyrus atvejus, kai kreipęsis asmuo įrodo, kad neturėjo galimybės kreiptis anksčiau.
Individualios peticijos formos reikalavimai
I. Peticija turi būti pateikiama raštu viena iš oficialių Jungtinių Tautų organizacijos kalbų (Anglų k., Prancūzų k., Arabų k., Kinų k., Rusų k., Ispanų k.);
II. Peticija bus nepriimtina jeigu ji bus pateikta anonimiškai;
III. Peticija turi atitikti visus formai keliamus reikalavimus;
IV. Peticijoje turi būti nurodyta pagrindinė asmeninė informacija: aukos vardas, pavardė, pilietybė, gimimo data, adresas. Pasikeitus adresui ar kitai svarbiai informacijai peticijos teikėjas turi būtinai kuo skubiau apie tai įspėti komisiją, kuri nagrinėja skundą;
V. Būtinai turi būti nurodyta valstybė narė, prieš kurią yra nukreiptas skundas. Jeigu skundas yra pateikiamas kito žmogaus vardu reikia pateikti įgaliojimą, atlikti tokius veiksmus;
VI. Skunde nurodyti visus įvykio faktus, taip pat teises kurios yra skundžiamos;
VII. Peticijoje turi būti nurodyta, kokiomis vidaus teisinės gynybos priemonėmis buvo pasinaudota prieš kreipiantis į komitetą;
VIII. Kartu su peticija turi būti pateikiamos dokumentų susijusių su skundu kopijos (pvz: Nacionalinių teismų priimtų sprendimų kopijos). Dokumentų kopijos turi būti pateikiamos chronologine tvarka (t.y. pagal jų datą). Jeigu pateikiami dokumentai yra kita kalba, nei Jungtinių Tautų organizacijos pagrindinės kalbos, turi būti pateikiamas tų dokumentų vertimas į bet kurią vieną iš oficialių kalbų.
IX. Peticija apimtis neturėtų būti didesnė kaip 50 lapų (be priedų). Jeigu peticijos apimtis yra didesnė kaip 20 lapų, kartu su ja turėtų būti pateikta ir santrauka, kurioje atsispindėtų svarbiausi skundo elementai ir kurios apimtis būtų iki 5 lapų.
Kontaktai, kur gali būti teikiama individuali peticija
Paštu: Petitions and Inquiries Section
Office of the High Commissioner for Human Rights
United Nations Office at Geneva
1211 Geneva 10, Switzerland
Faksu: + 41 22 917 90 22
(tik labai skubiais atvejais)
Elektroniniu paštu: petitions@ohchr.org
