Pasaulinė savižudybių prevencijos diena kasmet minima rugsėjo 10-ąją, siekiant atkreipti dėmesį į savižudybių mastą, jų prevenciją ir pagalbos prieinamumą. Ši diena pabrėžia, kad kiekviena savižudybė yra tragedija, paveikianti ne tik patį asmenį, bet ir jų šeimą, draugus bei visą bendruomenę.
Savižudybė – tai globali visuomenės sveikatos problema, kurios skaičiai šokiruoja. Kasmet pasaulyje nusižudo virš 700 tūkst. žmonių, tai reiškia, kad kas 40 sekundžių pasaulyje įvyksta viena savižudybė. 77% visų savižudybių įvyksta žemesnių ir vidutinių pajamų šalyse ir ypač paliečia pažeidžiamas grupes, patiriančias diskriminaciją, tokias kaip pabėgėliai, migrantai, LGBTIAQ+ asmenys, kaliniai ir kt.
Lietuvoje, nors savižudybių rodikliai sumažėjo dvigubai, jie vis dar išlieka vieni didžiausių Europoje – apie 500 žmonių kasmet pasirenka nutraukti savo gyvenimą. Didžioji dauguma savižudybių Lietuvoje įvyksta tarp vyrų, ypač gyvenančių kaimiškose vietovėse. Šiuos skaičius lemia socialinė atskirtis, ribota psichologinė pagalba, stigmatizuota emocinė sveikata ir tradicinių vyriškumo normų primesta tyla apie sunkumus.
Savižudybių priežastys gali būti įvairios – nuo depresijos, patyčių, netekties iki nutrūkusių santykių, finansinių sunkumų ir daugelio kitų. Specialistai pabrėžia, kad savižudybė, nors ir labai individuali, nėra izoliuotas reiškinys – tam didelę įtako daro socialinis, ekonominis, kultūrinis, emocinis visuomenės klimatas ir valstybės gerovės kūrimo politika.
Jungtinių Tautų Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos trienalės 2024-2026 metams tema – „Keičiant savižudybės naratyvą“ (angl. Changing the Narrative on Suicide). Ja siekiama atkreipti dėmesį į stigmos mažinimo svarbą ir skatinti atvirus pokalbius, siekiant užkirsti kelią savižudybėms. Pakeisti požiūrį į savižudybes reiškia transformuoti mūsų suvokimą apie šią sudėtingą problemą ir pereiti nuo tylos bei stigmatizavimo kultūros prie atvirumo, supratimo ir palaikymo kultūros.
Minint šią dieną, siekiama plėsti visuomenės žinias apie tai, kaip galima padėti apie savižudybę mąstantiems žmonėms, ką daryti, kad tokių atvejų būtų mažiau. Valstybės taip pat raginamos vystyti nacionalinę įstatyminę bazę savižudybių prevencijai stiprinti.
Jei jaučiate, kad sunku išbūti su savo jausmais – nekentėkite. Lietuvoje veikia ne viena emocinės pagalbos linija. Jeigu nenorite skambinti, daugeliui jų galite parašyti ir internetu. Emocinės pagalbos linijų kontaktus rasite ČIA.
