Lietuvoje nepasirodant sniegui ir vyraujant darganiems orams, gatvėse, atrodo, labiau nei bet kada pastebime ryškiomis oranžinėmis liemenėmis vilkinčius gatvių šlavėjus, kiemsargius ir kitus aplinką tvarkančius žmonės. Vis dėlto nors jie dirba visuomenei naudingą darbą, tačiau socialines garantijas gauna ne visi. Pasak socialinio įdarbinimo agentūros vadovės Jurgitos Kurpytės, Lietuvos savivaldybių plačiai taikoma praktika – „atidirbinėjimas“ už socialinę

Matthieu Forest – gatvės darbuotojas iš Šveicarijos. Gavėje Matthieu dirba jau daugiau nei 17 metų, jis taip pat yra tarptautinio gatvės darbuotojų tinklo „Dynamo International“ regioninis koordinatorius. Spalio mėnesį Matthieu viešėjo Lietuvoje, kur apie savo patirtį ir kovą dėl gatvės darbo pripažinimo kalbėjosi su nevyriausybinės organizacijos „Vilnius social club“ gatvės darbuotoju Kasparu Laureckiu.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje reziduojanti programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Skaidrilė Grigaitė-Mockevičienė pastebi, kad diskriminacija darbe yra stipriai susijusi ir su kitomis gyvenimo sritimis. „Darbo santykiai yra ir priežastis, ir pasekmė visko, kas vyksta aplink“, – sako diskriminacijos Lietuvos darbo rinkoje apžvalgos autorė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kvietimu Lietuvoje lankosi tarptautinės organizacijos „ILGA-Europe“ vyresnysis politikos koordinatorius Cianán B. Russell. Įvardį „jie“ naudojantis translyčių asmenų teisių ekspertas pabrėžia, kad asmens tapatybės dokumentų keitimo tvarka atskleidžia, kiek valstybė pasitiki savo gyventojais.

Kodėl šiandien Panerių memorialo centre stovintis sovietinis obeliskas buvo pastatytas vietoje stalinmečiu pašalinto Vilniaus žydų paminklo? Ką reiškia nepriklausomybės laikotarpiu memoriale atsiradę aštuoni paminklai? Ar jie liudija, jog sovietmečiu nacizmo aukų „internalizavimo“ politika nepavyko? Kokias istorinės savimonės ir tapatybės slinktis galime įžvelgti pastarojo meto praktikoje, kai atsiminimų bendruomenių atstovai stabteli prie visų paminklų, taip pagerbdami

Kartu su #MeToo, populiariuoju feminizmu ir augančiu dėmesiu lyčių klausimams diskusija apie vyriškumo normas tampa vis dažnesnė. Kokios vyriškumo formos egzistuoja? Ar vyriškumą ištiko krizė? Ar tikrai feminizmas ir vyriškumas – priešingi poliai? Klausiame Artūro Tereškino, sociologo, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesoriaus.

Rimvydas iš Lietuvos išvyko prieš 18 metų siekti daktaro laipsnio, bet pats nelaiko to emigracija. Jo ryšiai su tėvyne išlieka tvirti – jis nuolat dirba dėl jos bei Lietuvos emigrantų bendruomenės. „Kai gyveni Lietuvos temomis, nėra emigracijos“, – teigia dabartinis LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas.

Emilis ne tik nebegyvena Lietuvoje jau keturiolika metų, bet ir priėme Norvegijos pilietybę.  Vaikinas iš Lietuvos išvyko dar penktoje klasėje, tad jo išvykimas nėra standartinė LGBTQ asmens emigracijos istorija. Didžiausią įtaką tam padarė šeimos ekonominė situaciją: tėtis ilgai dirbo Norvegijoje, įkūrė įmonę, tad pajuto norą  būti kartu su šeima.

Dominykas (vardas pakeistas) emigravo jau prieš ketverius metus. Viskas prasidėjo nuo mokyklos baigimo – vaikinas norėjo studijuoti Jungtinėje Karalystėje (JK) filosofijos, politikos ir ekonomikos mokslus. Kol kas Dominykas  į Lietuvą grįžti neplanuoja. Gyvenimas JK jam patinka ir kartais net pamiršta esantis užsienietis.

Prieš trejus metus iš Lietuvos išvykti nusprendusi Laima Vaigė jau spėjo įsikurti Švedijoje. Šioje šalyje ji gyvena su dukra ir partnere. Teisininkė, žmogaus teisių aktyvistė ir lektorė teigia pavargusi gyventi aplinkoje, kurioje tekdavo sulaukti keistų klausimų apie seksualinę orientaciją, šviesti apie ją nesuprantančius bendrapiliečius.

Šį rudenį sukanka dveji metai, kai prasidėjo #MeToo judėjimas, atskleidęs seksualinio priekabiavimo istorijas ir reiškinio mastą. Lapkričio mėnesį prieš dvejus metus viešai paskelbta ir pirma lietuviškoji #MeToo istorija. Šiandien judėjimas neretai linksniuojamas kaip apvertęs pasaulį aukštyn kojomis, pakeitęs situaciją iš pagrindų – tačiau laiko atžyma įpareigoja atsiriboti nuo įspūdžio ir paklausti, ar be masinio susidomėjimo pasiekta

Pastaraisiais metais Lietuvą sudrebino keli skandalai dėl nederamo elgesio ir priekabiavimo darbo vietoje, kurių bene didžiausias kilo dėl buvusio Seimo nario Kęstučio Pūko veiksmų ir kalbų. Jei nūdienos aktualijomis rūpinais visuomenininkai bei žurnalistai, tuomet istorikai savo ruožtu gali papasakoti apie Lietuvos praeitį ir pažvelgti į panašias problemas, su kuriomis susidūrė mūsų mamos, močiutės ir prosenelės.