Kodėl šiandien Panerių memorialo centre stovintis sovietinis obeliskas buvo pastatytas vietoje stalinmečiu pašalinto Vilniaus žydų paminklo? Ką reiškia nepriklausomybės laikotarpiu memoriale atsiradę aštuoni paminklai? Ar jie liudija, jog sovietmečiu nacizmo aukų „internalizavimo“ politika nepavyko? Kokias istorinės savimonės ir tapatybės slinktis galime įžvelgti pastarojo meto praktikoje, kai atsiminimų bendruomenių atstovai stabteli prie visų paminklų, taip pagerbdami

„Bebaimio žurnalisto idėja – mitas. Marie Colvin ir Paulas Conroy labai bijojo, jie nenorėjo būti nužudyti“, – sako tiesą apie karą Sirijoje pasauliui apnuoginusių reporterių darbą į ekranus perkėlęs režisierius Chrisas Martinas. – Yra žurnalistų, kurių tikslas – skambios antraštės ir šlovė. Bet yra daug žurnalistų, kurie tiesiog nori papasakoti istorijas.“

Filmo „El Padre Medico“ kūrybinė grupė leidosi į tolimą ir ilgą kelionę, kad papasakotų apie Aleksandrą Ferdinandą Bendoraitį (1919–1998) – Antrojo pasaulinio karo pabėgėlį iš Lietuvos, kunigą ir gydytoją, sukūrusį plaukiojančių ligoninių tinklą, teikusį pagalbą tūkstančiams Amazonės baseine gyvenančių žmonių.

Ne paslaptis, kad šiandien žiniasklaida daro didelę įtaką vyraujančiai visuomenės nuomonei ir pažiūrų formavimui. Kai kas galvoja, jog visuomenei ji perteikia tiesą ir nušviečia faktus, tačiau netinkamai naudojant šią priemonę kyla rizika sukurti ir neigiamą poveikį.

Specialistai skaičiuoja, kad seksualinio priekabiavimo bylų Lietuvoje turėtų būti daug daugiau. Anot teisininkės, Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos narės Jolantos Samuolytės, mažas į teismus besikreipiančių žmonių skaičius rodo, kad nukentėjusieji ne visada supranta, kad jų teisės pažeistos. Anot teisininkės, šiai jautriai sričiai reikia ir specifinio advokatų pasiruošimo, kuris padėtų užmegzti saugų santykį su auka taip „atrakinti“

2019 metais atlikta Lietuvos visuomenės nuostatų apklausa iš esmės neatskleidė nieko nauja – romai tebėra nepalankiausiai vertinama etninė grupė. Beveik 40 proc. šalies gyventojų nenorėtų dirbti su jais vienoje vietoje, pati romų bendruomenė nuolat susiduria su dideliu nedarbu, skurdu, socialinių įgūdžiu stoka.

Lietuva pasirašė Stambulo konvenciją dar 2013 metais, tačiau iki šiol jos neratifikavo. Valdančiųjų atstovai sako nepritariantys konvencijos turiniui, nes dokumentas, anot jų, įteisina socialinės lyties terminą, kuris neva prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

2011 metais anonimas įsilaužė į Emmos Holten elektroninį paštą ir internete išplatino intymias jos nuotraukas, kurias mergina siuntė savo vaikinui. Tada jai buvo buvo septyniolika. Ji teigia, kad šio pornografijos be sutikimo atvejo pasekmės persekios ją visą gyvenimą – internete pasklidusių nuotraukų ištrinti neįmanoma. 

Dešimt Estijoje sukurto serialo „Kodėl gi ne?!“ (est. Miks Mitte?!) serijų pasakojama apie sunkumus, su kuriais susiduria abiturientė Anna Sooväli, norinti tapti repere.

Prieš šiek tiek daugiau nei metus keli blogo įrašai prikaustė visos šalies dėmesį. Bloge „Akadės paslaptis“ buvo paskelbti Vilniaus dailės ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijų dėstytojų priekabiavimo prie studenčių atvejai. Vieni buvo šokiruoti, kiti teigė, kad „Akadės paslaptis“ tik paviešino viešas paslaptis.

Rasizmas Lietuvoje neegzistuoja – apie jį nekalbama ataskaitose, jo atvejų nėra policijos registruose. Galima sakyti, nėra niekur, išskyrus gatves, darbovietes, švietimo įstaigas, viešąjį transportą ir, be abejo, internetą.

Diskriminaciją įsidarbinant ar dirbant teigia patyręs kas antras šalies gyventojas. Ką daryti, kad tokių patirčių būtų mažiau, o įvairovės daugiau? Dr. Karolis Žibas ne vienerius metus dirba įvairovės valdymo srityje ir sako, kad nors žmonės neigiamų stereotipų atsisako sunkiai, tačiau proveržių, tokių kaip „Įvairovės chartija“, Lietuvoje jau yra.