Rasizmas Lietuvoje neegzistuoja – apie jį nekalbama ataskaitose, jo atvejų nėra policijos registruose. Galima sakyti, nėra niekur, išskyrus gatves, darbovietes, švietimo įstaigas, viešąjį transportą ir, be abejo, internetą.

Diskriminaciją įsidarbinant ar dirbant teigia patyręs kas antras šalies gyventojas. Ką daryti, kad tokių patirčių būtų mažiau, o įvairovės daugiau? Dr. Karolis Žibas ne vienerius metus dirba įvairovės valdymo srityje ir sako, kad nors žmonės neigiamų stereotipų atsisako sunkiai, tačiau proveržių, tokių kaip „Įvairovės chartija“, Lietuvoje jau yra.

Restorane „Pirmas blynas“ žmonės ne tik skaniai pavalgo, bet su savimi išsineša ir svarbią idėją. Vilniuje restoraną įkūręs olandas Timas van Wijkas sako, kad nuostatą, jog negalią turintys žmonės negali gerai dirbti, į miltus trina jo darbuotojai.

Praėjusiais metais atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų susidūrė su diskriminacija bandydami įsidarbinti. Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė  pasakoja, kaip spręsti šią problemą ir skatinti įvairovę.

Kovo mėnesį minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną prekybininkai vis dar mėgsta taikyti akcijas ir lengvatas moterims. Tačiau, net jei jų intencijos geros, šie veiksmai gali prieštarauti įstatymams. Be to, toks moterų „pagerbimas“ neatitinka idėjų, kurioms prisiminti ir skirta ši diena.

Nors vis dar pasigirsta balsų, kad partnerių smurtas – nedarnos, alkoholio ar skurdo sukeliamas reiškinys, ekspertai jau senokai įrodė, jog jis yra kraštutinė lyčių nelygybės išraiška.

Sian Jones – britė, du dešimtmečius kovojanti už teisingesnę Europos Sąjungą. Nors jos šalis greitai gali būti ir nebe ES nare, tačiau Sian sako, kad Sąjunga vis dar turi potencialo – diskusijos apie socialines ir ekonomines žmogaus teises pagaliau pasiekė ir Briuselio politikų bei biurokratų ausis. Vis dėlto, anot ekspertės, pokyčiai turi vykti greičiau. Daugiau

Vasario 17 dieną jau trečią kartą bus minima Nacionalinė emancipacijos diena (NED). Iniciatyvos, skirtos skatinti diskusijas apie lyčių lygybę ir demokratijos kokybę Lietuvoje, simboliu iš karto tapo menininkės Eglės Tamulytės-Shaltmiros Vytė.

Atrodytų, kad Nemuno pakrantėje nutiesta Lelijų gatvė – tokia, kaip ir visos kitos Alytaus gatvės: namai, šaligatviai, krūmai bei tvoros, kur ne kur galbūt sulojantis šuva. Ne iš karto žmogus ir matai dešiniąsias 44-ojo namo duris, už kurių įsikūrę Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų laureatai. Jie – VšĮ „Gerumo skraistės“ dienos užimtumo centro, kitaip dar

„Pažiūrėkime, kaip atrodo ispanų Vyriausybė, kur daugiau nei pusė jos sudaro moterys. Arba į Vokietiją, Skandinavijos šalis. Ten irgi matome visiškai kitokį vaizdą. Tenka pasakyti, kad šiuo metu, deja, Lietuva atrodo prasčiausiai“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Natalija Arlauskaitė, su kuria kalbame apie moteris ir jų vietą politikoje.

Pasitaiko atvejų, kai psichologais prisistatantys asmenys viešojoje erdvėje žemina pažeidžiamas visuomenės grupes. Nors tokios nuomonės pavienės, jos greitai išplinta. Kokių etikos principų turi laikytis psichologai? Kaip atskirti gerą specialistą? Skaitykite interviu su Alina Martinkute-Vorobej, mokykloje ir su projektais švietimo srityje dirbančia psichologe, Lietuvos psichologų sąjungos nare.

Tęsiame ciklą „Litvakų portretai“. „Mes esame Vilniaus vaikai“ – taip apie savo tapatybę pasakoja Anna iš Kanados. Ji piešia Vilniaus kaip svarbaus žydų kultūros ir revoliucinių idėjų miesto paveikslą.