2024 m. rugsėjo pabaigoje visame pasaulyje dėl karo, stichinių nelaimių ir smurto, savo namus paliko 114 mln. žmonių – 1,6 mln. daugiau nei 2022 m. pabaigoje [1]. 2024 m. gegužės 14 d. priimtu naujuoju Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio paktu siekiama išspręsti klausimus, susijusius su ES valstybių narių migracijos politika, kartu užtikrinant, kad Sąjunga išlaikytų tvirtas ir saugias sienas [2]. Šią naują bendrą sistemą sudaro keturi pagrindiniai ramsčiai: saugios išorės sienos, greitos ir veiksmingos procedūros, veiksminga solidarumo ir atsakomybės sistema ir migracijos įtraukimas į tarptautines partnerystes [3].
Prieglobsčio prašytojai, neatitinkantys atvykimo į ES sąlygų (pvz., neturintys galiojančios vizos), turės būti griežtai tikrinami ir prižiūrimi pasienyje, įskaitant saugumo ir sveikatos patikrinimus, taip siekiant užtikrinti saugias Europos Sąjungos išorės sienas. Tai taip pat apims privalomą asmenų, kuriems nereikia tarptautinės apsaugos arba kurie neturi teisės į ją, grąžinimą. Greitų ir veiksmingų procedūrų įgyvendinimas įtrauks nustatymo procesus, kuriais bus siekiama įvardinti valstybes, kurios bus atsakingos už konkrečių prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, kartu užtikrinant humaniškas gyvenimo sąlygas. Veiksminga solidarumo sistema nustatys sprendimus, susijusius su finansine parama. Migracijos įtraukimas į tarptautines partnerystes pasiūlys galimus kovos su neteisėtu migrantų gabenimu mechanizmus ir intensyvų bendradarbiavimą su Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūra (FRONTEX), kad būtų užkirstas kelias neteisėtam išvykimui iš valstybės.[4] Naujas migracijos paktas yra bendros gairės Europos Sąjungos valstybėms narėms sprendžiant neteisėtos migracijos ir integracijos problemas.
Prieglobsčio prašytojai, AP/Scanpix nuotr.
Kadangi Lietuva yra viena iš ES valstybių, kuri iki 2021 m. nesusidūrė su dideliais atvykstančių pabėgėlių skaičiais, migracijos politikos aktualumas dar tik įgauna pagreitį. Didėjant imigrantų skaičiui dėl karo, stichinių nelaimių ir epidemijų, taip pat dėl kaimyninių šalių, tokių kaip Rusija ir Baltarusija, Lietuva užsitikrina savo vietą tarp valstybių, kuriose reikia gerai veikiančio mechanizmo migrantų problemoms spręsti.
Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis pradėjo dvejus metus truksiantį pasirengimo įgyvendinti Migracijos ir prieglobsčio paktą procesą. Joi metu bus sudaryta nacionalinė darbo grupė, susidedanti iš septynių ministerijų ir kitų institucijų, kurios tikslas – įvertinti esamą infrastruktūrą, prieigą prie atitinkamų duomenų bazių, žmogiškuosius išteklius, peržiūrėti ir pritaikyti migracijos ir prieglobsčio valdymo procedūras [5].
Viena iš politikos priemonių, kurių Lietuva ėmėsi 2021 m., siekdama suvaldyti padidėjusį migrantų skaičių, yra fizinis migrantų apgręžimas pasienyje, dar vadinama „pushback“ politika. Tačiau būtent to neleidžia naujasis ES migracijos paktas. Valstybės turės priimti migrantus ir griežtai juos tikrinti, bet ne apgręžti juos pasienyje. Migrantų apgręžimo politika buvo taikoma ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje 2021 m. ir Vengrijoje bei Bulgarijoje 2016 m. Migracijos paktas įpareigosLietuvą pirmiausia priimti migrantus, o tik tada vertinti jų prieglobsčio prašymus. Lietuva anksčiau yra sulaukusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kritikos, kuris nusprendė, kad asmenų išstūmimas atgal neišnagrinėjus jų prieglobsčio prašymų ir jų sulaikymas yra neteisėtas pagal ES teisę [6]. Paktas apima situacijas, kai priešiškas režimas dirbtinai sukuria migracijos srautus kaip hibridinį išpuolį prieš ES valstybę narę, siekdamas sukelti krizę. Teigiama, kad tokių situacijų pripažinimas leidžia taikyti griežtesnes priemones, tačiau vis tiek neįtraukia apgręžimo politikos [7].
Pakte numatytas privalomas pabėgėlių kvotų mechanizmas. Valstybės narės įsipareigoja arba priimti tam tikrą skaičių migrantų, arba mokėti 20 000 EUR finansinę kompensaciją už kiekvieną atsisakytą priimti asmenį pagal kvotą. Lietuvoje vyksta diskusijos, ar priimti jai paskirtus 158 migrantus, ar atitinkamai sumokėti 3,16 mln. eurų. Premjeras ir Seimo pirmininkas yra sakę, kad verta priimti migrantus, nes Lietuva turi infrastruktūrą ir patirtį iš 2022 m.
Migracija, asociatyvi nuotr., Pexels
2024 m. gegužės mėn. atlikta apklausa parodė, kad visuomenės nuomonė apie tai, ar valstybė turėtų priimti migrantus pagal kvotą, pasiskirstė tolygiai. Iš visų apklaustųjų 39 proc. pritaria tam, kad kasmet būtų priimami 158 migrantai, o 34 proc. pasisako už tai, kad į specialų solidarumo fondą būtų sumokėta 3,16 mln. Eurų.[8] Tačiau nerimą kelia tai, kad 27 proc. respondentų neturėjo nuomonės arba neatsakė į klausimą, kas rodo ne itin didelį visuomenės įsitraukimą šia tema. Svarbu atkreipti dėmesį, kad požiūris į migraciją gali greitai keistis, o tam didelę įtaką daro tai, kaip prieglobsčio prašytojai vaizduojami žiniasklaidoje.
Lietuvai priėmus atvykėlius, valstybė turės daug dėmesio skirti jų integracijai. Pagrindiniai sėkmingos integracijos rodikliai yra kalbos mokėjimas ir įsidarbinimo galimybės. Apklausos rodo, kad visuomenė tvirtai remia pabėgėlių integracijos priemones, tokias kaip vaikų ugdymas, kalbų kursai, pagalba tvarkant dokumentus ir kvalifikacijos kėlimas. Tačiau mažiau palaikymo sulaukia aprūpinimas būstu ir socialinė parama [9].
Lietuva, susidurianti su didėjančiu imigrantų skaičiumi ir vidaus demografiniais iššūkiais, tokiais kaip emigracija ir gyventojų senėjimas, turi prisitaikyti prie šių pokyčių. Rengdamasi įgyvendinti Migracijos ir prieglobsčio paktą, Lietuva turi sutelkti dėmesį į tvirtos infrastruktūros kūrimą, humanišką elgesį su prieglobsčio prašytojais ir socialinės integracijos skatinimą, kad užtikrintų savo demografinį ir ekonominį stabilumą.
Naudota literatūra:
1. UNHCR. (2023). UNHCR: Forced displacement continues to grow as conflicts escalate.
2. Europos Sąjungos oficialusis leidinys. (2024). Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES) 2024/1351 2024 m. gegužės 14 d. dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1147 ir (ES) 2021/1060 bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013.
3. European Commission. (2024). Pact on Migration and Asylum.
4. Ten pat.
5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. (2024). Aptarti aktualūs Migracijos pakto įgyvendinimo klausimai.
6. Bakaitė, J. Lrt. lt. (2022). CJEU finds Lithuania’s migrant policies in violation of EU law.
7. Juknevičienė, R. Lrt. lt. (2024). Rasa Juknevičienė. ES Migracijos pakete – svarbios Lietuvai nuostatos.
8. Bakaitė, J. Lrt. lt. (2024). Ką daryti su migrantais?
9. Ten pat.
