Lietuvoje antrą kartą pažymima Visų šeimų diena, kurią organizuoja VšĮ Įvairovės ir edukacijos namai. Gegužės pradžioje ši šventė, pažyminti šeimų lygybę bei matomumą, švenčiama 22 valstybių ir 48 miestuose visame pasaulyje.
Šventės atidarymas – Švedijos ambasadoje
2014 m. gegužės 8 d. įvyko šventės atidarymas, jame sveikinimo žodį tarė Švedijos Ambasadorė Lietuvoje J.E. Cecilia Ruthström-Ruin. Ambasadorė sakė, kad Švedijai svarbus visų asmenų lygybės klausimas, o taip pat bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis, gerbiant jų nacionalinės teisės sistemas. Švedijoje įtvirtinta lyčiai neutrali santuoka, čia galimas įsivaikinimas visiems. Tačiau poroms kertant sienas, kyla klausimas dėl jų statuso pripažinimo, teisių apsaugos. Išreikšdama paramą įvairioms šeimoms Lietuvoje, Ambasadorė pakvietė labiau pasigilinti į sudėtingas teisines problemas, susijusias su LGBT šeimų apsauga.
Visų šeimų diena Lietuvos visuomenei norima priminti, kad visos šeimos ir poros turi būti gerbiamos ir vertinamos be išankstinių nuostatų dėl jų tautybės, lyties ar šeimos struktūros. Visuomenė turi suprasti, kad šeima ne visada paremta genetiniais ar kraujo ryšiais, bet emociniais saitais, pasitikėjimu, ir visų svarbiausia – atsakomybe už kiekvieną šeimos narį, -sakė renginio iniciatorė Vilma Gabrieliūtė.
Švęsdami Visų šeimų dieną, galime pasveikinti vieni kitus su tuo, kad Lietuvos visuomenė labiau suvokia ir kalba apie tai, kad visuomenė yra įvairi ir kad tai yra ir vienas iš didžiausių jos vystymosi garantų, o ne mūsų visų suvienodėjimas ar priverstinis suvienodinimas.
Lietuvos visuomenė niekada nebuvo homogeniška, o šis procesas nesustoja ir modernioje Lietuvoje. Nuo 2001 iki 2011 nuo 1% iki 16% išaugo mišrių santuokų skaičius (kai vienas iš sutuoktinių yra šalies pilietis). Taip pat išaugo už Lietuvos ribų gimusių vaikų skaičius nuo 1% iki 16%. Apie 20% save priskiria tautinėms bendruomenėms, – spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.
Vaikai tos pačios lyties šeimose – nieko kontroversiško
Kai viešojoje erdvėje prabylama apie įvaikinimą arba vaikus tos pačios lyties šeimose, dažniausiai metami įvairūs priekaištai ir kaltinimai, neva gyvenimas dviejų tėčių ar mamų šeimoje nesuderinamas su vaiko gerove. Vaikų gyvenimui tos pačios lyties šeimose priešinamasi pabrėžiant jų interesus ir teises, tačiau kas gali geriau juos užtikrinti, jei ne rūpestingos šeimos aplinka, kurią gali sukurti ir kasdien sėkmingai kuria vienalytės šeimos, – dalinosi įžvalgomis žmogaus teisių aktyvistas Donatas Paulauskas.
Tėvų seksualumas nedaro įtakos vaiko gerovei – tą patvirtino ir Kembridžo universiteto mokslininkai, 2013 paskelbę reikšmingą tyrimą apie vienalyčių porų įvaikintų vaikų patirtį. Ištyrę įsivaikinusias lesbiečių, gėjų ir heteroseksualų šeimas, mokslininkai atskleidė, kad homoseksualų įvaikinti vaikai yra tokie pat laimingi kaip ir augdami heteroseksualų šeimose, o panašumų tarp šių šeimų yra daug daugiau negu skirtumų.
Tačiau Lietuvoje tų vienalyčių šeimų, kuriose jau dabar auga vaikai, apsauga yra rizikingai ignoruojama. Pagal Įvairovės ir edukacijos namų atliktą apžvalgą, šiandien Lietuvoje apie 20 proc. homoseksualų augina vaikus ir beveik visos jų (19 proc.) – moterys. 13 proc. moterų ir 1 proc. vyrų yra biologiniai tėvai, o 6 proc. augina savo partnerių biologinius vaikus. Kaip yra apsaugoti šie vaikai? Juk mirus biologiniam tėčiui ar mamai, vaikas negalėtų pasilikti su partneriu, kuris jį iki tol kartu su biologiniu tėvu augino šeimoje. Toks vaikas yra priverstas patirti dvigubą netektį – abu savo tėvus, nes antrasis tėvas iki šiol negali įvaikinti savo partnerio vaiko ir taip apsaugoti jį nuo šios rizikos. Toks vaiko išplėšimas iš šeimos jokiu būdu negali būti laikomas jo teisių ir interesų apsauga. Atvirkščiai – kiekvienam vaikui yra aktualus saugus gyvenimas šeimoje.
Šeimoms – apsauga, o ne leidimai
Nei vienam žmogui nereikia atsiklausti visos visuomenės, prieš užmezgant intymų ryšį su kitu suaugusiu, veiksniu, sąmoningą sutikimą išreiškiančiu asmeniu. Ši taisyklė – kad šeima kuriama individų sutikimu, o ne leidus šeimai ar visuomenei – turėtų galioti nepriklausomai nuo odos spalvos, religijos, socialinės grupės ar lytinės orientacijos.
Kita taisyklė – kad nė iš vieno žmogaus neturi būti atimama teisė susilaukti vaikų, nepriklausomai nuo odos spalvos, religijos, socialinės grupės ar orientacijos. Ir kad nė vienas vaikas neturėtų nukentėti – prarasti bendravimo teises, nepaveldėti šeimos turto, negauti išlaikymo – dėl tėvų lytinės orientacijos.
Anot teisininkės Laimos Vaigės, teisinės apsaugos būdai gali skirtis. Europoje išskiriami keli esminiai metodai apsaugoti LGBT šeimas. Švedijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir keliose kitose ES valstybėse narėse santuoka laikoma reikšmingu institutu, todėl buvo nutarta partnerystės atsisakyti, paliekant tik visiems žmonėms prieinamą santuoką. Tuo tarpu Nyderlanduose galioja ir santuokos, ir partnerystės institutas. Ką mes rinksimės – stiprinti santuoką, o gal leisti didesnį santykių pliuralizmą – priklauso nuo susitarimo visuomenėje. Tačiau akivaizdu, kad represinės priemonės – teisiškai, politiškai ir morališkai nepriimtinos.
Lietuvoje yra įvairių šeimų ir žmonių – kiekviena šeima ir kiekvienas žmogus mūsų nedidelėje šalyje yra vertybė.
Visų šeimų dienai šiemet skirti įvairūs renginiai: spaudos konferencija, seminaras advokatams ir teisininkams apie LGBT šeimų teisių apsaugą Europoje, vizuali kampanija, kviečianti palaikyti įvairias šeimų formas ir pasisakyti prieš ksenofobiją, pasaka–kelionė mažiems ir dideliems „Spalvotos gatvės”.
Daugiau informacijos Įvairovės ir edukacijos namų svetainėje ir Facebook’e.
