Nė vienas iš trijų didžiųjų Lietuvos miestų per visą nepriklausomybės laikotarpį neturėjo merės moters. Kodėl svarbiausių savivaldos postų nenorima patikėti moterims? Ar tiesioginiai mero rinkimai pakeis šią tendenciją? „Visada gali būti atsitiktinumų, bet tikėtis sisteminių pokyčių yra naivu“, – sako lygių galimybių specialistai.
Įžvelgia „stiklo lubų“ efektą
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, dalyvauti 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose užregistruoti 15 149 kandidatai, iš kurių moterų yra neženkliai, vos 7 proc. mažiau negu vyrų. Tačiau visai kitaip atrodo besivaržančių dėl mero posto statistika: iš 434 kandidatų daugiau kaip trys ketvirčiai (78,80 proc.) – vyrai.
Didžiausioms partijoms atstovaujančių kandidatų sąrašuose dominuoja vyrai – nuo 51 iki 63 proc. Tuo tarpu nedidelės, vos keliose savivaldybėse negausius kandidatų sąrašus iškėlusios partijos pirmenybę teikia moterims (67 proc.).
Pasak politologės Irminos Matonytės, tikimybė moteriai iškovoti Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos merės postą yra minimali. Politologės manymu, mažųjų miestų savivaldoje moterų padėtis aukščiausiose grandyse neabejotinai geresnė nei didžiuosiuose, kur veikia stiprus „stiklo lubų“ reiškinys.
„Mažuosiuose miesteliuose merių nedaug, bet yra. Savo merę turėjo Visaginas, šiuo metu Birštono ir Biržų vadovės – taip pat moterys. Tačiau didžiuosiuose miestuose, kaip ir Seime, moterims konkuruoti su vyrais sunkiau, nes ten yra daugiau įtakos, prestižo, konkurencijos“, – pastebėjo I.Matonytė.
„Partijos savo sąrašuose į miestų savivaldas turi moterų, tačiau tik nedaugelis pretenduoja į aukščiausias pozicijas. Akivaizdu, jog čia veikia „stiklo lubų“ efektas, kai kelyje į geriausius postus laukia struktūriniai slenksčiai, kuriuos moterims įveikti labai sunku“, – pridūrė politologė.
Rūpintojėlė arba geležinė ledi
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pastebi, jog koją savivaldos rinkimuose moterims pakiša ir nepalankus įvaizdis. „Moterų įvaizdis politikoje dažnai yra stereotipiškas. Arba tai motina rūpintojėlė, arba tokia ne visai moteris – geležinė ledi. Pavyzdžiui, Vilniuje politinė agitacija paremta vyriškais stereotipiškais įvaizdžiais – plakatuose kalbama apie veržlumą, kovą su korupcija, ryžtą. Akivaizdu, jog vyrai politikai esant tokiam kontekstui laimi daugiau“, – sakė ji.
M.Jankauskaitė nesitiki, jog artimiausiu metu moterims sistemingai atsivers prestižiniai savivaldos postai. „Jeigu sakoma, kad Vilniaus meras yra ketvirtas pagal svarbą žmogus Lietuvoje, aišku, jog šis postas yra reikšmingas. Tikėtis, jog staiga poste atsiras moteris, būtų naivu, o net ir susiklosčius tokioms aplinkybėms, tai greičiau reikštų politinius manevrus, o ne sistemingą pokytį“, – teigė lyčių lygybės ekspertė.
„Norint tapti meru būtina turėti specifinių žinių ir kompetencijų. Mero kėdė – tik finišo tiesioji. Moterims tenka rūpintis šeima, tad politinę karjerą dauguma pradeda vėliau, užauginusios vaikus. Vyrai per tą laiką įgyja patirties ir užmezga socialinius kontaktus. O moterims posto gavimas labiau priklauso nuo atsitiktinumo ir kitų pagalbos“, – pažymėjo pašnekovė.
M.Jankauskaitės manymu, siekiant mažinti vyrų ir moterų nelygybę politinėje karjeroje, derėtų pradėti nuo auklėjimo. „Turime pradėti nuo to, kaip auginame mergaites. Ar jas skatiname būti lyderėmis visose srityse, ar tik būti nuolankiomis gražuolėmis“, – siūlė ji.
Moters lyderystė – naudinga
Pirmąja moterimi mere dar 1887 m. tapo Susanna Madora Salter, kuriai buvo pavesta vadovauti JAV Kanzaso valstijos Argonijos miestui. Tačiau moterų merių pasaulyje pradėjo daugėti tik nuo 1920-ųjų. Dabar globaliu mastu moteris-didžiojo miesto merė jau nebe naujiena. Paryžių sėkmingai valdo Anne Hidalgo. Las Vegasą – Carolyn Goodman. Stokholmą – Karin Björnsdotter Wanngård.
Pirmąja Lietuvos sostinės mere moterimi pretenduojanti tapti „Lietuvos žaliųjų partijos“ kandidatė Indrė Kleinaitė teigia, jog lytis neturėtų būti pagrindu balsuojant mero rinkimuose, bet pažymi, kad moters lyderės savybės atneštų naudos. „Miesto vadovas turėtų būti renkamas ne pagal lytį, o pagal kompetenciją. Tačiau moters lyderės savybės politikoje yra reikalingos lygiai tiek pat, kiek vyro“, – teigė I.Kleinaitė.
„Moterys pasižymi gebėjimu išklausyti, moka suvienyti. Moterims labiau rūpi aplinkosauginiai, socialiniai klausimai. Jos ir iniciavo šiuos judėjimus. Be abejonės, yra ir vyrų, kurie moka įsiklausyti, suvienija skirtingus požiūrius, tačiau galima būtų taip apibendrinti“, – pažymėjo I.Kleinaitė.
