Pasijutę diskriminuojami, dažniau esame linkę pasiskųsti artimiesiems nei kreiptis į valstybės institucijas. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, net 40 proc. šalies gyventojų apie patirtą diskriminaciją visų pirma praneštų draugui ar šeimos nariui. Tai yra didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje (ES). Lygių galimybių ekspertų pastebėjimu, tokia nuostata susijusi ne tik su Lietuvoje tradiciškai prastu pasitikėjimu valstybės tarnybomis, bet ir su neigiamos visuomenės reakcijos baime.
Pernai balandį–gegužę atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad nuo 2019 m. Lietuvos gyventojų dalis, kuri diskriminacijos atveju visų pirma kreiptųsi į artimuosius, šoktelėjo daugiau nei dešimtadaliu ir net dvigubai viršijo ES vidurkį (19 proc.). Tuo tarpu pasitikėjimas policija šalyje kiek nukrito – šiai tarnybai dėl diskriminacijos skųstųsi 25 proc. apklaustųjų. Trečia vieta, kur pirmiausia kreiptųsi diskriminaciją patyrę Lietuvos gyventojai, yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (14 proc.). Palyginimui, Švedijoje pastarasis nuošimtis yra netoli trijų kartų, Nyderlanduose – daugiau nei dvigubai didesnis.
„Lyginant su daugeliu ES šalių, mūsų gyventojų pasitikėjimas valstybės institucijomis yra žemas, ypač, kai kalbama apie diskriminaciją. Išimtis yra policija, tačiau ši institucija dažnai nėra matoma kaip lyderė ginanti žmogaus teises“, – komentuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė.
Mintautė Jurkutė, M. Ambrazo nuotr.
Jos teigimu, iš vienos pusės džiugu, kad su metais vis daugiau šalies gyventojų diskriminacines situacijas atpažįsta, apie jas kalba. „Apie tai liudija ir faktas, kad kasmet mūsų gaunamų skundų bei kreipimųsi skaičius auga, žmonės aktyviai konsultuojasi, darbovietės ir paslaugų teikėjai rūpinasi diskriminacijos prevencija, mokymais. Iš kitos pusės duomenys rodo, kad ženkli dalis gyventojų vis dar „slypi šešėlyje“ ir diskriminaciniais atvejais linkę dalintis tik savame siaurame rate. O tai dažnu atveju nepadeda tų problemų išspręsti, joms užkirsti kelią ateityje“, – pastebi M. Jurkutė.
Ekspertė svarsto, kad to priežastis – didesnis diskriminaciją patiriančių asmenų pažeidžiamumas.
„Paviešinus diskriminacinius atvejus, neretai susiduriama tiek su darbdavių, tiek ir su visuomenės spaudimu arba neigiama reakcija, todėl žmonės jaučiasi nesaugiai. Iškyla grėsmė netekti darbo, tapti apkalbų objektu. Dalis apskritai netiki, kad gali būti apginti, kai aplinka ir taip jiems yra priešiška. Tai ypač pasakytina apie romus, translyčius ir kitus LGBTI+ asmenis, moteris su negalia“, – tvirtina M. Jurkutė.
Ekspertės žodžius patvirtina ir 2023 m. pabaigoje atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa, parodžiusi, kad daugiau nei pusė (54 proc.) gyventojų nenorėtų kaimynystės su LGBTI+ bendruomenės atstovais, 46 proc. – su musulmonais, net 65 proc. – su asmenimis su psichikos negalia.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė akcentuoja, kad būtent dėl neigiamų visuomenės nuostatų diskriminuojamų asmenų atžvilgiu, dalis patyrusiųjų diskriminaciją ir išdrįsusių pateikti skundą, teisinio proceso metu jo atsisako. Pasitaiko atvejų, kad net ir sužinoję, jog jų patirtos situacijos galėtų būti laikomos diskriminacija, žmonės nedrįsta teikti oficialių skundų. Tokią tendenciją, paprastai susijusią su priekabiavimu dėl lyties ar seksualiniu priekabiavimu, Tarnyba pastebi kiekvienais metais.
Tarnybos turimi duomenys rodo, kad nepaisant to, jog dauguma šalies gyventojų yra girdęję apie Tarnybą, diskriminacijos atveju skundą jai teiktų 39 proc. apklaustųjų. Kreiptis tokios pagalbos labiau linkę jaunesnio amžiaus ir didesnių pajamų apklaustieji, tarp jų daugiau moterų nei vyrų.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iliustr.
2023 m. atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad vienas iš penkių (21 proc.) ES gyventojų per pastaruosius metus buvo patyręs diskriminaciją. Tarnybos duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais labiausiai padaugėjo besiskundžiančiųjų diskriminacija dėl socialinės padėties ir amžiaus. Per metus iš viso nustatyti 54 lygių galimybių pažeidimai, 2022-aisiais jų buvo 40.
