Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (toliau – LGKT) ištirtas Lietuvos Respublikos Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės skundas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ŽEIT) ekspertų grupės išvados, vertinančios knygą „Gintarinė širdis“. Ekspertų išvada teigė, jog pasakos, kurios pateikia vienos lyties santykius kaip normalius ir savaime suprantamus, vaiko trapiai pasaulėžiūrai yra kenksmingos, per invazyvios, direktyvios ir manipuliatyvios, todėl daro neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų. Ekspertų grupės išvados inspektoriui nėra privalomos, bet šiuo atveju inspektoriui nekilo abejonių dėl ekspertų išvados teisingumo. Lygių galimybių kontrolierė siūlo keisti tvarką, kaip priimamos Inspektoriaus išvados, tokiais atvejais siūloma sudaryti nepriklausomų ekspertų komisiją, kurią skirtų ne pats Inspektorius, o deleguotų visuomeninės organizacijos.
Redakcija skaitytojams primena, kad knygos „Gintarinė širdis“ platinimą sustabdė Lietuvos edukologijos universiteto rektorius savo įsakymu 2014 m. kovo 27 d., dar prieš Žurnalistų etikos inspektorei pateikiant savo išvadą dėl informacijos neigiamumo. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadoje, priimtoje 2014 m. balandžio 8 d. teigiama, kad knygoje pateikiama informacija žalinga nepilnamečiams ir rekomenduoja ją platinti specialioje pakuotėje su žyma N-14.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadą apskudusi M. A. Pavilionienė skunde teigė, kad pozicijos, jog vienos lyties porų santykiai yra nelaikytini normaliais ir savaime suprantamais, pateikimas laikytinas nurodymu diskriminuoti dėl lytinės orientacijos ir pažiūrų.Parlamentarės nuomone, pateikdama tokią išvadą, ŽEIT įžeidžia homoseksualių žmonių orumą bei siekia sukurti bauginančią, žeminančią, priešišką bei įžeidžiančią aplinką homoseksualiems žmonėms.M. A. Pavilionienė prašė pripažinti, kad ŽEIT ekspertų grupės išvada ir ŽEIT pozicija dėl knygoje paskelbtos informacijos įvertinimo, ta apimtimi, kuria nurodo, kad vienos lyties porų santykiai neturi būti pateikiamai kaip normalūs ir savaime suprantami, pažeidžia Lygių galimybių įstatymo nuostatas.
Atlikus tyrimą, nustatyta, kad Lygių galimybių įstatymo, kuris siekia užtikrinti lygias galimybes skirtingoms asmenų grupėms ir įpareigoja valstybės institucijas gerbti lygias galimybes, bei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo atskiros normos galimai prieštarauja viena kitai (galima įstatymų kolizija).
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme (4 straipsnio 2 dalies 16 punkte) numatyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai priskirtina informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.
M.A.Pavilionienė 2014-05-09 Seime registravo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo projektą Nr. IX-1067, kuriuo siekiama šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą pripažinti netekusiu galios.
Lygių galimybių įstatymas nurodo Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigą įgyvendinti lygias galimybes nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Šis įstatymas netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo sritims, viešiems asmenų pasisakymams, žiniasklaidos turiniui, kino filmams, serialams, spektakliams, bet kokioms asmeninėms iniciatyvoms, meninės, mokslinės, kultūrinės saviraiškos vaisiams ir pan. Konkrečių situacijų, kai bet kokią, oficialiai neskirtą švietimo procesui, knygą savo paskaitose švietimo tikslams naudotų dėstytojas ir dėl to kiltų problemų, Lygių galimybių įstatymas nereglamentuoja.
Pažymėtina, jog viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams vertinančius ir savo išvadas žurnalistų etikos inspektoriui teikiančius ekspertus vieneriems metams skiria žurnalistų etikos inspektorius.
Pagal egzistuojančią tvarką tam tikrais atvejais ekspertų grupės išvada įforminama ekspertizės aktu (pvz., turinio priskyrimo erotinio, pornografinio, smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms ir t.t.); kitais atvejais išvada pateikiama supaprastinta forma – ekspertų vertinimu (pvz., turinio priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, kategorijai). Dėl to tikslinga rekomenduoti įstatymų leidėjui keisti teisės aktus, reglamentuojančius ŽEIT ekspertinį vertinimą, ir ŽEIT ekspertinį neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos vertinimą atlikti tokia pačia tvarka (nediferencijuojant ekspertų priimamų dokumentų į ekspertizės aktus ir ekspertų vertinimus ir tuo griežtinant ekspertų atsakomybę), kaip ir informacijos priskyrimo nesantaiką skatinančios, erotinio, pornografinio ar smurtinio pobūdžio kategorijoms; t.y. rekomenduoti nustatyti vienodus įforminimo reikalavimus ekspertams, vertinantiems visų kategorijų informaciją, kurios priežiūra patenka į žurnalistų etikos inspektoriaus reguliavimo sritį.
Ištyrus skundą, pažymėta, jog ekspertų grupės išvada teužima pusę puslapio teksto, joje pasigesta gilesnės analizės, išsamesnės argumentacijos, tikslesnių paaiškinimų, aiškesnių vertinimo kriterijų, galimo priežasties – pasekmės ryšio atskleidimo, galbūt kitų šalių patirties nušvietimo, sprendžiant analogiškas problemas, ir t.t. Galbūt derėtų giliau paaiškinti, kodėl pasakos yra kenksmingos, ką konkrečiai šiuo atveju reiškia „manipuliatyvumas, invazyvumas ir direktyvumas“ ir t.t. Atkreiptas dėmesys į aplinkybę, jog visuomenėje vyrauja didelė įvairovė, egzistuoja daug iš prigimties labai skirtingų žmonių, todėl kai kurios griežtos formuluotės ekspertų grupės išvadoje (tokios kaip „savaime suprantamas“, „normalus“) tam tikrai visuomenės daliai gali pasirodyti žeidžiančios, neaiškios, todėl nepriimtinos.
Atsižvelgdama į galimas įstatymų spragas, įstatymų normų kolizijos galimybę, į aplinkybę, kad ŽEIT savo veikloje vadovavosi galiojančiais teisės aktais, lygių galimybių kontrolierė E.Žiobienė nusprendė: 1) nutraukti tyrimą, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą; 2) rekomenduoti įstatymų leidėjui keisti teisės aktus, reglamentuojančius ŽEIT darbą, ir siekti sudaryti nepriklausomų ekspertų komisiją, kurios narius skirtų ne žurnalistų etikos inspektorius, o įvairios institucijos, visuomeninės organizacijos ir kt.; 3) rekomenduoti keisti ŽEIT ekspertinį vertinimą reglamentuojančius teisės aktus ir ŽEIT ekspertinį neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos vertinimą atlikti tokia pačia tvarka, kaip ir informacijos priskyrimo nesantaiką skatinančios, erotinio, pornografinio ar smurtinio pobūdžio kategorijoms; 4) tobulinti Lygių galimybių įstatymą, atkreipiant dėmesį į tikslesnį valstybės institucijų pareigų užtikrinti lygias galimybes apibrėžimą.
