Birželio 4 d. bus įteikti septintieji Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai. Visuomenė dabar gali balsuoti, kurios 2019 metų iniciatyvos labiausiai nusipelnė apdovanojimo. Ankstesnių metų laureačių, Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) atstovių, teigimu, šis apdovanojimas yra ne tik garbė, bet ir įpareigojimas dirbti toliau. Pasak jų, šis įvertinimas tikrai prisidėjo prie to, kad pasakojimai apie pasižymėjusias moteris šiemet tapo knyga „Moterys, kūrusios Lietuvą“.
Skatina nesustoti
Prieš metus LGPC buvo apdovanotas už projektą „Moterys, kūrusios Lietuvos valstybę“. Laureatės pagerbtos už Lietuvą kūrusių moterų, išstumtų iš istorinės atminties, pristatymą visuomenei. Anot centro direktorės Virginijos Aleksejūnės, dirbant Lietuvos žmogaus teisių lauke pakylėjančios emocijos nėra labai dažnas reiškinys, tad tiek projektas, tiek už jį gautas apdovanojimas buvo išskirtinė patirtis.
„Dažniausiai dirbame su probleminėmis temomis. Retai kada pasiekiame apčiuopiamą rezultatą, nes visuomenės nuostatos, kurias bandome keisti, taip greitai nesikeičia. O šio projekto rezultatas lengvai matomas. Džiaugiamės, kad kiti irgi jį pastebėjo ir įvertino. Kaip ir kiekvienam žmogui, nuoširdžiai dirbančiam savo darbą, to įvertinimo labai reikia. Nežinau, kiek šie apdovanojimai svarbūs dirbantiems ne žmogaus teisių lauke, bet mes juos vadiname žmogaus teisių „Oskarais“, – sako LGPC vadovė.
LGPC komandos dalis apdovanojimuose – Margarita Jankauskaitė, Monika Miniotaitė ir Virginija Aleksejūnė, Augusto Didžgalvio nuotr.
Norėdama apibrėžti gauto apdovanojimo reikšmę, LGPC projektų koordinatorė Aurelija Auškalnytė prisipažino, kad galvon atėjo tik vienas žodis – „įpareigojimas“. „Prieš metus siūlant galimus apdovanojimų nominantus, tarp mūsų bendraminčių sklandė idėja, kad galbūt projektą vertėtų paversti knyga. Kai buvome nominuotos, padėjome tašką. Negalime sakyti, kad knygą išleidome tik dėl Nacionalinio lygybės ir įvairovės apdovanojimo, tačiau jis tikrai turėjo didelę paskatinamąją reikšmę“, – prisimena ji.
A. Auškalnytė įsitikinusi, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu organizuojami apdovanojimai visuomenei daro didesnį poveikį nei kiti žinomi trofėjai. „Kaip mes paprastai suprantame apdovanojimus? Tokia pop prasme, kai apdovanojami tie, kurie ir taip matomi viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, pop žvaigždės… O šiais apdovanojimais žmonės ištraukiami iš šešėlio. Žmogaus teisių srityje dirbantieji yra labai sąmoningi ir ne tiek linkę siekti šlovės, todėl statulėlė reiškia įpareigojimą bei paskatinimą tęsti savo veiklą“, – papildo projektų koordinatorė.
Nesikrato feminizmo
Knygą „Moterys, kūrusios Lietuvą“ LGPC išleido sutelktinio finansavimo būdu. Paklausta, kodėl nuspręsta leidybos išlaidas padengti būtent taip, A. Auškalnytė pripažino, kad anuomet nepavyko rasti fondo, kuris sutiktų finansuoti projektą. „Nematėme galimybių, o įpareigojimą jautėme, todėl nusprendėme imtis rizikingo žingsnio ir surinkome lėšas prisidedant daugybei žmonių“, – pasakoja ji.
Sutelktinis finansavimas kartu buvo ir sąmoningas pasirinkimas. „Jei būtų įsitraukusi kokia nors leidykla, mes prarastume dalį naratyvo kontrolės. Savęs klausėme, ką norime šia knyga pasakyti. Atsakymas – mes nenorėjome pasakoti sėkmės istorijų (kaip dažnai daroma). Pateikdamos istorinių moterų patirtis, siekiame kalbėti apie sistemines šių dienų lyčių lygybės problemas. Vadovėliuose apie tai vis dar nerašoma“, – pabrėžia A. Auškalnytė.
Kartu ji priduria, kad enciklopedinio formato knyga yra feministinė. „Mes nebijome išreikšti feministinio požiūrio. Norime, kad leidinys paskatintų pokyčius, o ne tik paplotume katučių už moterų nuopelnus“, – sako LGPC projektų koordinatorė.
Pagrindinės herojės
Surinkusi informaciją apie per valstybės atkūrimo šimtmetį pasižymėjusias moteris ir jas sudėjusi į leidinį, A. Auškalnytė suprato, kad žinioms ribų nėra. „Paskutinį kartą peržiūrėdama knygos maketą, kai iš esmės nebegalima nieko keisti, nutariau dar papildomai paieškoti informacijos apie tenisininkę Veroniką Ščiukauskaitę. Radau, kad ji, emigravusi į JAV, ištekėjusi įgijo papildomą pavardę (Schmidt). Į Google paiešką įvedusi jos vardą su šia pavarde, atradau iki šiol neskaitytų straipsnių. Juose skelbta, kad Veronika žaidė tenisą vienoje poroje su Švedijos karaliumi, jog amerikiečių apžvalgininkai ją laikė pavyzdžiu šiuolaikinėms tenisininkėms. Absoliučiai nėra galo tiems atradimams“, – įsitikino knygos sudarytoja.
Pasak A. Auškalnytės, Lietuvos istoriją kūrė daugybė moterų, o jų istorijos – spalvingos ir nė kiek neprastesnės nei vadovėliuose išaukštintų vyrų. Deja, bendrame istoriniame kontekste joms dažnai priskiriami antraplaniai vaidmenys. Moterys dažnai įvardijamos pirmiausia kaip žmonos, mylimosios, motinos, seserys ar mūzos. „Šis naratyvas yra neteisingas ir jį būtina perrašyti – kalbant apie didžiuosius įvykius ne tik įtraukti moteris, bet ir atskirai kalbėti apie moterų kovas. Pavyzdžiui, balsavimo teisės pasiekimą“, – teigia LGPC projektų koordinatorė.
2018 metais LGPC inicijavo pašto ženklo, skirto moterų balsavimo šimtmečiui, išleidimą. V. Aleksejūnė prisimena, kad komanda turėjo gerokai pasistengti, kad įrodytų, jog šis pasiekimas buvo reikšmingas Lietuvos istorijos įvykis. „Moterų balsavimo šimtmetis neatrodė kaip prioritetas. Tik po to, kai pateikėme visuomenėje žinomų žmonių pritarimo raštus, jis atsirado svarstytinų temų pašto ženklui sąraše“, – pasakoja LGPC direktorė.
Abi pašnekovės sutinka, kad moterų indėlis į valstybės raidą yra nepelnytai užmirštas. Ir tai labai susiję su tuo, kas ir kaip kuria istorinį diskursą. Lietuvos moterys teisę balsuoti iškovojo 1918 metais – anksčiau nei tą pasiekė Prancūzijos, JAV, Šveicarijos ir kitų demokratinių valstybių feministės. Tačiau šis faktas vis dar nėra visuotinai įvardijamas kaip įvykis, kuriuo, kaip šalis, turėtume didžiuotis.
Šis straipsnis yra Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų dalis. Nuspręsti, kas 2019 metais labiausiai nusipelnė Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų, galite balsuodami internetu. Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2019 organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet juos remia AB „Swedbank“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Europos socialinis fondas, Norvegijos ambasada Lietuvoje, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“. Organizaciniai partneriai – AB „Lietuvos geležinkeliai“.
