Daugybėje valstybių išplitus virusui COVID-19, žmogaus teisių ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad pandemija skirtingas visuomenės grupes paliečia skirtingai. Teigiama, kad labiausiai nuo viruso sukeltų pasekmių gali nukentėti moterys, taip pat – vyresnio amžiaus asmenys, migrantai, romų tautinės mažumos.
Imantis apsaugos priemonių krizei suvaldyti, tarptautinės institucijos ragina į šiuos skirtumus atsižvelgti.
Nors moterų ir vyrų užsikrėtimo koronavirusu rodikliai panašūs, vyrų mirštamumas yra didesnis. Tai gali būti siejama ne tik su biologiniais, bet ir su gyvenimo būdo veiksniais. Vyrai sudaro didesnę rūkančiųjų populiacijos dalį, jie taip pat vartoja daugiau alkoholio, rečiau laikosi sveikos mitybos ir gyvensenos principų, kai kuriais tyrimais – rečiau plauna rankas ir naudoja muilą.
Tačiau moterys yra nuolatinėje rizikoje užsikrėsti virusu savo darbovietės aplinkoje, nes dažniau nei vyrai dirba slaugėmis, socialinėmis darbuotojomis, vaistininkėmis, parduotuvių kasininkėmis. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2019 m. žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje dirbo 85,4 tūkst. moterų, jos sudarė 86 proc. visų srities darbuotojų. Šių profesijų žmonės dirba savo darbo vietose net ir visuotinio karantino sąlygomis, kai kada – be apsauginių priemonių arba esant jų stygiui.
Uždarius mokyklas, darželius, žmonių su negalia, pagyvenusių asmenų ir vaikų dienos bei užimtumo centrus, padidėja priežiūros, namų ruošos, maisto gaminimo našta, kuri dažniausiai nugula ant moterų pečių. Jau dabar, Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, Lietuvoje beveik visos moterys (97 proc.), gyvenančios poroje ir turinčios vaikų, namų tvarkymui ir maisto ruošai skiria bent 1 val. per dieną. Tokių vyrų yra vos 23 proc.
Didelėje dalyje darboviečių atsiradus nuotolinio darbo tvarkai, moterys padidėjusį namų, vaikų ir pagyvenusių asmenų priežiūros krūvį turi derinti su įprastinėmis darbo valandomis. Nuotolinio darbo galimybė padeda išlikti darbo vietoje ir tęsti įprastinę veiklą, tačiau karantino metu tai tampa dar vienu iššūkiu.
Įvairaus dydžio verslams priverstinai nutraukus savo veiklą karantino metu, skaudžias ekonomines pasekmes patirs kelionių, turizmo, grožio, apgyvendinimo, maitinimo paslaugų sektoriaus darbuotojai, tarp kurių įprastai dirba daugiau moterų. Pavyzdžiui, Statistikos departamentas atskleidžia, kad Lietuvoje 2019 m. apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityje dirbo 28,5 tūkst. moterų, jos sudarė 73 proc. darbuotojų.
Socialinės izoliacijos sąlygomis padidėja smurto prieš moteris artimoje aplinkoje mastai. Moterys, šiuo metu gyvenančios smurtiniuose santykiuose, karantino sąlygomis yra priverstos ilgą laiką praleisti su smurtautoju, o tai padidina smurto riziką, apsunkina kreipimąsi pagalbos (pavyzdžiui, skambinant į pagalbos liniją, kviečiant policiją).
Lietuvoje 8 iš 10 nukentėjusiųjų dėl smurto artimoje aplinkoje yra moterys. Praėjusiais metais policija užregistravo rekordinį pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičių – jų buvo virš 53 tūkst. Policijos atstovai jau praneša apie karantino metu padažnėjusius įvykius, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje, ir prognozuoja, kad jų gali dar padaugėti, todėl reagavimo į iškvietimus sistemą ketinama tobulinti.
Tokios tarptautinės institucijos kaip Jungtinės Tautos, Europos lyčių lygybės institutas kviečia visas vyriausybes prieš priimant sprendimus, kuriais siekiama sumažinti viruso plitimą ir sušvelninti jo pasekmes ekonomikai, atsižvelgti į šiuos skirtingus moterų ir vyrų poreikius bei patirtis. Jungtinių Tautų lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinys (UN Women) išleido rekomendacijas, kaip šį procesą palengvinti. Tarp jų – rekomendacija rinkti statistiką apie infekcijos atvejus, priežiūros naštą, smurto atvejus pagal lytį, įtraukti moteris į sprendimų priėmimą, pasitelkti lyčių lygybės ekspertus kuriant krizės valdymo planus ir pan.
