Šioje Seimo sesijoje pateiktos ir toliau svarstomos Lygių galimybių įstatymo pataisos, stiprinančios asmenų su negalią apsaugą šalyje. Pagal naują tvarką, Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijos priežiūra būtų tiesiogiai pavedama ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. O tai, anot institucijos Teisės skyriaus vyresniojo patarėjo Vyčio Muliuolio, padėtų kokybiškai įgyvendinti JT rekomendacijas Lietuvai.
JT neįgaliųjų teisių konvenciją priėmė 2006 m. Kokį esminį pokytį žymi jos sukūrimas?
Lietuvai – tai labai svarbus dokumentas, nes jo reguliavimo sritis yra daug platesnė nei numatytoji Lygių galimybių įstatyme. Konvencija ne tik draudžia diskriminaciją negalios pagrindu, bet ir įpareigoja šalis imtis aktyvių veiksmų siekiant faktinės lygybės. Joje numatytos konkrečios pareigos, ką valstybės ir savivaldybių institucijos bei privatūs subjektai turi padaryti, kad užtikrintų visapusišką žmonių su negalia teisių užtikrinimą ir integraciją į visuomenę.
Žmonių su negalia teisių srities ekspertai pabrėžia, kad padėtis šalyje dar nėra gera. Kokius pagrindinius Konvencijos pažeidimus išskirtumėte?
Padėtis tikrai nėra gera, bet akivaizdu, kad šis dokumentas lėmė jos pagerėjimą. Konvencijos nuostatų viešinimas labai prisidėjo prie asmenų su negalia teisių žinomumo, žmonių aktyvumo jas ginant. Pažeidimai akivaizdžiausiai pastebimi tose srityse, kuriose ribojamas paslaugų ir aplinkos prieinamumas. Per 2016 m. vykusius Seimo rinkimus atliktas tyrimas parodė, kad beveik visos savivaldybės nebuvo pasirengusios užtikrinti balsavimo vietų prieinamumo asmenims su negalia. Pernai Tarnyboje taip pat tirta nemažai skundų, kai dėl fizinės aplinkos nepritaikymo apribojamos galimybės gauti paslaugas ar įsigyti prekes.
Kokios institucijos Lietuvoje atsakingos už Konvencijos įgyvendinimą?
Konvencijos nuostatų įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tam tikros funkcijos tiesiogiai pavestos Neįgaliųjų reikalų departamentui, pagal Vyriausybės nutarimą, savo kompetencijos ribose veikia ministerijos ir kitos vyriausybinės įstaigos, tokios kaip Statistikos departamentas, Kūno kultūros ir sporto departamentas ar Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.
Parlamente pateiktas Lygių galimybių įstatymo keitimo projektas, kurį priėmus, Konvencijos įgyvendinimo priežiūra taptų dar viena Tarnybos funkcija. Kuo toks pokytis būtų reikšmingas žmonių su negalia teisių apsaugos srityje?
Nuo 2010 m., pagal Vyriausybės rekomendaciją, Tarnyba vykdo pažeistų teisių gynimo funkciją. Tačiau po paskutinės Lietuvos ataskaitos JT neįgaliųjų teisių komitetui jo nariai konstatavo, kad šalyje esantis priežiūros mechanizmas yra netinkamas ir rekomendavo, jog stebėsena ir kontrolė būtų vykdoma geriau. Taigi, šios rekomendacijos pagrindu, Tarnyba pasiūlė šį sprendimo būdą. Projektas numato, kad bus sukurta ekspertų darbo grupė – Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetas – į kurią, visų pirma, įeis asmenys, patys turintys negalią, jų teisėms atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos, akademinės bendruomenės nariai ir, aišku, tiesioginiai vykdytojai – valstybinių institucijų, ministerijų ir savivaldybių atstovai.
Kuo tokia kontrolė skirtųsi nuo dabar Tarnyboje veikiančio mechanizmo, žmones su negalia ginančio nuo diskriminacijos?
Pirmiausia, pačiame įstatyme jau būtų įtvirtinta nauja funkcija. Iki tol, tirdami skundus dėl diskriminacijos, Konvencijos nuostatas galėjome taikyti tik netiesiogiai, sakykim, išaiškinant sąvokas arba patikslinant, kokios pareigos yra nustatytos, tačiau kontrolierius negalėjo Konvencijos pažeidimų analizuoti visa apimtimi. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetas būtų tiesiogiai įgalintas vertinti veiksmus arba neveikimą, jų atitikimą Konvencijai bei Vyriausybei ir Seimui teiktų konkrečias rekomendacijas, kaip ta situacija turėtų būti keičiama.
