Norvegija turi puikiai išvystytą LGBT* ir žmogaus teisių organizacinę infrastruktūrą. Šią žiemą Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovai lankėsi Osle, kad pasisemtų patirties LGBT* žmonių įgalinimo ir emocinės paramos teikimo srityse.
„Norvegijoje ir kitose Skandinavijos šalyse kova už LGBT* teises prasidėjo gerokai seniau nei pas mus, ir pasiekimai ten didesni, – sako asociacijos „In corpore“ vadovas Augustas Čičelis. – Norvegija yra įdomus ir daugeliu atveju sektinas pavyzdys žmogaus teisių, LGBT* aktyvizmo srityse. Mums buvo svarbu apsilankyti vietos organizacijose, pamatyti, kaip jos veikia, kartu pamąstyti, ką galima būtų pritaikyti Lietuvoje“.
A. Čičelis kartu su kolege Ausma Sakalauskaite apsilankė jaunimo organizacijoje Skeiv Ungdom, vienijančioje jaunus LGBT* žmones, dirbančioje visuomenės švietimo, patyčių prevencijos ir jaunimo įgalinimo srityse.
Norvegijos LGBT* teisių judėjimas prasidėjo prieš daugiau nei šešis dešimtmečius. 1950 metais Osle įvyko pirmosios homoseksualių žmonių teisių organizacijos steigiamasis susitikimas. Tuo metu buvo įkurta Danijoje veikusios organizacijos šaka, tačiau netrukus, 1953-aisiais, ji pasivadino Norvegijos 1948-ųjų asociacija (Det norske forbundet av 1948, DNF 48).
Tuo metu Norvegijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, homoseksualumas buvo laikomas psichikos sutrikimu, o homoseksualūs lytiniai santykiai iki 1972 metų draudžiami. Todėl tik praėjus penkiolikai metų nuo organizacijos įkūrimo jos nariai viešai pasisakė esantys homoseksualūs.
Šiuo metu didžiausia Norvegijos LGBT* organizacija LLH (Landsforeningen for lesbiske, homofile, bifile og transpersoner arba Nacionalinė lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių žmonių asociacija) įkurta 1992 metais.
Vienai iškiliausių Norvegijos LGBT* teisių aktyvistei Kim Friele prieš dešimt metų Oslo Rotušės aikštėje atidengtas paminklas. K. Friele buvo DNF 48 prezidentė 1966-1971 metais ir generalinė sekretorė 1971-1989 metais bei redagavo organizacijos pirmąjį laikraštį. Kai Norvegija įteisino tps pačios lyties porų partnerystę, ji viena pirmųjų pasinaudojo galimybe įtvirtinti santykius su savo ilgamete partnere.
Šią galimybę Norvegija savo piliečiams suteikė 1993 metais. Registruotų partnerysčių įstatymas suteikė vienalytėms poroms tokias pačias teises kaip ir sutuoktiniams, išskyrus galimybę įsivaikinti. 2009 m. sausio 1 dieną šį įstatymą pakeitė naujas, įteisinęs vienodas sąlygas susituokti ir vienalytėms, ir heteroseksualioms poroms. Jos taip pat turi lygias galimybes įsivaikinti, o susituokusios arba kartu gyvenančios lesbiečių poros turi teisę į pagalbą susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu.
Tiesa, Norvegijos nacionalinė bažnyčia dar nėra priėmusi galimybės sutuokti vienalytes poras bažnyčioje, nors daugumos dvasininkų nuomonė šiuo klausimu gana liberali. Kunigais Norvegijoje gali būti atvirai homoseksualūs ir santuokoje gyvenantys žmonės. 2013-aisiais, prieš kitais metais turėjusį vykti sinodą, du trečdaliai Norvegijos bažnyčios vyskupų pasisakė už galimybę palaiminti visas tuoktuves bažnyčioje. Deja, sinodas pasiūlytą liturgiją vienalytėms santuokoms atmetė.
Šiuo metu Norvegijos LGBT* aktyvistai sutelkę dėmesį į translyčių žmonių teisių užtikrinimą. Pavyzdžiui, žmonės, kurie save tapatina su kita lytimi, nei yra gimę, Norvegijoje gali pasikeisti dokumentus (ir būti teisiškai pripažįstami tuo, kuo jaučiasi esantys) tik iškentę lyties keitimo operaciją. Ne visi translyčiai žmonės to nori, o žmogaus teisių organizacijos tai vadina priverstine sterilizacija. Vis dėlto Norvegijos sveikatos apsaugos ministras Bentas Høie pernai pažadėjo reformas šioje srityje.
„Norvegų kova už LGBT* ir žmogaus teises išties įkvepia, – sako A. Čičelis. – Jie pasiekė didelių pergalių, nors tai ir nereiškia, kad ten jau viskas pasiekta“.
Labiausiai lietuvius domino Skeiv Ungdom organizacijos iniciatyva „Jaunimo telefonas“ (Ungdomstelefonen). Tai anoniminė savanorių palaikoma pagalbos linija LGBT* jaunuoliams.
„Norėtume, kad emocinė parama LGBT* jauniems žmonėms būtų labiau pasiekiama Lietuvoje. Todėl šiuo metu kartu su „Jaunimo linija“ ir „Psichikos sveikatos perspektyvomis“ įgyvendiname bendrą iniciatyvą.“, – sako A. Čičelis.
„Jaunus žmones dažnai kamuoja rūpesčiai, apie kuriuos jie negali pasikalbėti su aplinkiniais arba tiesiog neturi su kuo. LGBT* žmonės patiria nemažai gana specifinių problemų, susijusių su savęs priėmimu, aplinkinių reakcijomis, jie dažniau patiria patyčias. Taigi nepaprastai svarbu, kad jie turėtų galimybę išsipasakoti kam nors, kas jų neteisia ir supranta jų rūpesčius, kad kartu galėtų rasti išeitis“.
Bendradarbiaudama su „Jaunimo linija“ ir VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“, asociacija „In corpore“ vykdo projektą, kurio metu emocinės paramos savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai bus mokomi teikti emocinę paramą LGBT* žmonėms ir jų artimiesiems. Taip pat kuriamas informacijos portalas isgisrti.lt. Projektą remia EEA Grants, NVO programa Lietuvoje.
