2024 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) atlikta Translyčių asmenų padėties Lietuvoje apžvalga atskleidžia dvejopą realybę: nors visuomenės nuostatos pamažu keičiasi teigiama linkme, tačiau vis dar trūksta aiškaus teisinio reglamentavimo ir visuomenės palaikymo, siekiant užtikrinti translyčių asmenų lygybę ir gerovę.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenimis, net 65 proc. translyčių asmenų Lietuvoje per pastaruosius metus susidūrė su diskriminacija bent vienoje iš gyvenimo sričių, įskaitant darbo rinką, švietimą ir sveikatos priežiūrą.
Panašią apžvalgą tarnyba atliko ir 2019 m. Naujausia studija rodo visuomenės nuostatų bei teisinės ir sveikatos sistemų pokyčius per penkerius metus bei jų įtaką translyčių žmonių gyvenimams.
Translyčių žmonių atminimo dienos minėjimas Vilniuje, organizatorių nuotr.
Teisiniai iššūkiai: tapatybė užstrigusi dokumentuose
Lietuvoje vis dar trūksta aiškaus teisinio reglamentavimo, kuris užtikrintų sklandų ir pagarbų lytinės tapatybės pripažinimo procesą. Dėl to translyčiai asmenys susiduria su sunkumais keisdami asmens dokumentus, o tai dar labiau apsunkina jų padėtį kitose srityse: viešųjų paslaugų, ieškant darbo, nuomojantis būstą ir kitose.
Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus įvyko keletas teisinių pokyčių. 2020 m. buvo panaikinti ribojimai translyčiams asmenims užimti teisėjų, advokatų (-čių), notarų (-ių) pareigas. 2022 m. įsigaliojęs sveikatos apsaugos ministro įsakymas reglamentavo sveikatos priežiūros paslaugų teikimą translyčiams asmenims, o tų pačių metų vasario mėnesį įsigaliojo įsakymas, leidžiantis translyčiams asmenims administracine tvarka pasikeisti vardą ir pavardę. Taip pat buvo teisiškai apibrėžta galimybė pasikeisti išsilavinimą įrodančius dokumentus.
„Vis dėlto, šie pokyčiai kol kas neišsprendžia vienos esminių problemų – vis dar nėra priimtas lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas, kuris leistų keisti lyties žymenį ir asmens kodą asmens dokumentuose“, – teigia LGKT ekspertė ir viena iš tyrimo autorių Ieva Laugalytė.
Ieva Laugalytė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.
Kasdienybės iššūkiai
Svarbu paminėti, kad esamas administracinis vardo ir pavardės keitimas prieinamas tik pilnamečiams, nesusituokusiems asmenims, turintiems psichiatro diagnozę, o lyties žymuo ir asmens kodas lieka nepakeisti. Tai sukuria situacijas, kai asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai neatitinka realios žmogaus lytinės tapatybės. Kaip rodo tyrimo dalyvių pasakojimai, tai gali lemti nepatogias ir žeminančias situacijas, kai tenka viešai atskleisti savo lytinę tapatybę ir susidurti su neigiamomis reakcijomis, diskriminacija ar net smurto grėsme.
Vienintelis būdas pasikeisti lyties žymenį dokumentuose – kreiptis į teismą, tačiau tai – ilgai trunkanti, brangi ir neori procedūra, priklausanti nuo individualaus teisėjo(-os) požiūrio ir žinių.
Teismas, asociatyvi pexels.com nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad translyčių žmonių situacijos priklauso ir nuo papildomų veiksnių. „Iš tyrimo dalyvių pasakojimų matome, kad pažeidžiamesnėje padėtyje dažnai atsiduria mažesniuose miestuose gyvenantys translyčiai žmonės, taip pat translytės moterys. Jų istorijose kartojosi atskirties, psichologinio ir fizinio smurto patirtys,“ – pažymi Ieva Laugalytė.
Ar sveikatos sistema atliepia translyčių asmenų poreikius?
Tyrimo rezultatai rodo, kad būtinas nuodugnesnis sveikatos priežiūros sistemos peržiūrėjimas, siekiant užtikrinti, kad translyčiai asmenys galėtų gauti kokybiškas, jų poreikius atitinkančias paslaugas be diskriminacijos ir stigmatizacijos.
Anoniminių interviu metu dauguma translyčių asmenų teigė, kad Lietuvoje susiduria su sunkumais gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, o didžiausi praktiniai iššūkiai ir nepatogumai yra susiję su e. sveikatos sistema.
2022 m. patvirtintas „Lyties tapatumo sutrikimo diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašas“ turėjo palengvinti translyčių asmenų galimybes gauti reikiamas paslaugas, tačiau realybėje išlieka daug iššūkių. Pavyzdžiui, reikalavimas gauti psichiatro diagnozę dėl „lyties tapatumo sutrikimo“ prieš pradedant lytį patvirtinančią hormonų terapiją neatitinka naujausios Tarptautinės ligų klasifikacijos, kuri nebelaiko translytiškumo sutrikimu. Be to, aprašas apima tik siaurą paslaugų spektrą, daugiausia dėmesio skiriant pakaitinei hormonų terapijai ir paliekant nuošalyje chirurgines lyties patvirtinimo operacijas ar hormonų vartojimą mažomis dozėmis. Tyrimo dalyviai akcentavo, kad aprašas turėtų būti plečiamas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į naujausius tarptautinius standartus ir translyčių asmenų poreikius.
Translyčių judėjimo vėliava.
Jų pasakojimai taip pat atskleidžia, kad, nepaisant aprašo, vis dar pasitaiko neprofesionalaus elgesio, diskriminacijos ir žinių trūkumo atvejų gydymo įstaigose. Translyčiai žmonės susiduria su sveikatos priežiūros specialistų išankstinėmis nuostatomis, simptomų nuvertinimu, klaidingomis diagnozėmis, netinkamai paskirtu gydymu, nepagarbiu elgesiu ir konfidencialumo pažeidimais. Nors vizitai pas gydytojus ir susiję tyrimai po aprašo įsigaliojimo tapo kompensuojami, nustatyta, kad trūksta aiškumo ir vienodų praktikų tarp gydymo įstaigų.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo ataskaitose nuolat akcentuoja poreikį įtraukti lytinės tapatybės pagrindą į Lygių galimybių įstatymą, tačiau šis klausimas vis dar nėra sprendžiamas. Tai rodo, kad, nepaisant tam tikro progreso, vis dar trūksta politinės valios ir sisteminio požiūrio į translyčių asmenų teisių užtikrinimą.
Kokybinis sociologinis tyrimas buvo vykdytas 2024 m. Jo metu buvo atlikti 23 interviu su translyčiais asmenimis ir specialistėmis teisės ir sveikatos priežiūros srityje. Su tyrimo medžiaga galima susipažinti svetainėje lygybe.lt.
Tyrimas yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis. Projektą finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.
