Palydint 2018-uosius: ryškiausi Lietuvos (pra)laimėjimai žmogaus teisių srityje

Palydint besibaigiančius 2018-uosius, 15min prisimena svarbiausius metų įvykius žmogaus teisių srityje. Pateikiame po penkis šiųmečius (pra)laimėjimus žmogaus teisių srityje.

Penki 2018-ųjų metų laimėjimai

1. Tinklaraštis „Akadės paslaptis“ ir kiti po jo sekę atsiskleidimai. Metų pradžioje Vilniaus dailės akademijoje (VDA) kilo seksualinio priekabiavimo skandalas, kai tinklaraštyje „Akadės paslaptis“ studentės paviešino istorijas apie Tapybos katedros dėstytojo Jono Gasiūno galimą seksualinį priekabiavimą. Po to sekė ir kiti liudijimai.

„Buvusioms Vilniaus dailės akademijos studentėms pradėjus viešinti galimo seksualinio priekabiavimo ir seksualinės prievartos atvejus, Lietuvoje prasidėjo tokia #MeToo banga, kokią matėme kitose valstybėse. „Akadės paslaptis“ paskatino mūsų visuomenę iš esmės kalbėtis apie seksualinį priekabiavimą ne tik aukštajame moksle, tačiau visuomenėje, reflektuoti jo mastus ir daromą žalą“, – komentavo Žmogaus teisių centro Komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė.

2. Seimo nario Petro Gražulio išmetimas iš Žmogaus teisių komiteto. P.Gražulis, anot J. Juškaitės, asmuo, kuris nuosekliai žemino pažeidžiamas visuomenės grupes ir tyčiojosi iš žmogaus teisių principų, rugsėjį buvo paskirtas į Žmogaus teisių komitetą.

Išnešti Petrą Gražulį iš Seimo Žmogaus teisių komiteto raginusios peticijos iliustracija, Anaidos Simonian koliažas.

„Visuomenė pasipriešino tokiam valdančiosios daugumos akibrokštui ir Seimo vardo žeminimui – daugiau nei 17 000 žmonių pasirašė internetinę peticiją, kuri reikalavo išnešti P. Gražulį iš Žmogaus teisių komiteto. Valdantieji buvo priversti perkelti P. Gražulį į audito komitetą“, – priminė J. Juškaitė. P. Gražulis yra aktyvus seksualinių mažumų kritikas. Be to, vasarą paaiškėjo, kad jis turi nesantuokinę dukrą, o vaiko motina apkaltino jį nesirūpinant vaiku.

3. Mokytojų streikas. Neseniai pasibaigęs mokytojų streikas parodė visuomenei, kad ginti savo teises ne tik įmanoma, tačiau ir būtina. Streikas, pasak J. Juškaitės, taip pat priminė, kad žmogaus teisės ne tik pilietinės ar politinės, tačiau ir ekonominės – kiekvienas turime teisę į teisingą atlygį ir darbo sąlygas.

15min primena, kad dalies mokytojų streikai dėl nuo rugsėjo įsigaliojusios etatinio darbo apmokėjimo tvarkos Lietuvos ugdymo įstaigose prasidėjo lapkričio 12 dieną.

Lapkričio 28-ąją mokytojai atvyko derėtis į ministeriją ir liko čia budėti daugiau kaip dviem savaitėms.

Streikas Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Streiką pradėję pedagogai kėlė tokius reikalavimus: 20 proc. didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti mokinių skaičių klasėse.

Gruodžio 19 d. pedagogams paliekant Švietimo ir mokslo ministerijos patalpas streiką paskelbusios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas sakė, kad streikuojančius mokytojus išgirdo, o problemos buvo pradėtos spręsti. Tiesa, konkretūs šios profsąjungos kelti reikalavimai įgyvendinti nebuvo. Streikuojantys mokytojai su A.Navicku priešaky gruodžio 19 d. paliko ŠMM pastatą, o po kelių dienų sustabdė streiką.

4. Sumažinti skolininkų nuskaitymai. Birželį Seimas sumažino išskaitas iš įsiskolinusių žmonių – nuo minimalios algos antstoliai galės nuskaičiuoti ne daugiau kaip 30 proc. (vietoj buvusių 50 proc.), o nuo sumos, viršijančios minimalų mėnesio atlyginimą – 50 proc. (vietoj buvusių 70 proc.). Taip mažinamas skurdas tarp įsiskolinusių žmonių, motyvuojama dirbti legaliai, neslepiant pajamų. pragyvenimui.

Birželį platinta peticija, raginusi Seimą mažinti nuskaitymus ir nebeskandinti skolininkų, manoteises.lt nuotr.

5. Negalios organizacijos laimėjo bylą prieš VRK ir dvi savivaldybes. Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybės per 2016 metų Seimo rinkimus nesudarė tinkamų sąlygų balsuoti žmonėms su judėjimo negalia, nes neužtikrino pritaikytos aplinkos

Penki 2018-ųjų metų pralaimėjai

1. Neefektyviai įgyvendinta vaiko teisių apsaugos sistemos reforma. 2017 m. priimtas vadinamasis „vaikų nemušimo įstatymas“, uždraudęs visų rūšių smurtą prieš vaikus. „Nors įstatymas buvo ilgai lauktas, o jo nuostatos užtikrina geriausius vaiko interesus, tačiau prastas pasiruošimas reformai, atsainus Vyriausybės požiūris, skiriant tinkamą finansavimą reformos įgyvendinimui, sukėlė vaiko teisių apsaugos sistemos krizę ir visuomenės nepasitikėjimą ja“, – kalbėjo J. Juškaitė.

Protesto akcijos prieš vaiko teisių apsaugos reformą akimirka, Vidmanto Balkūno, 15min nuotr.

2. Seimas iki šiol neratifikavo Stambulo konvencijos. Anot J. Juškaitės, Seimo nariai ir dalis visuomenės pasidavė radikalių grupių skleidžiamai dezinformacijai apie Stambulo konvenciją. Nors patyrusi visuomenės spaudimą prezidentė pateikė parlamentui ratifikuoti konvenciją, per šiuo metus nieko nepadaryta, kad ji būtų ratifikuota. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pavasarį pažadėjusi parengti teisės aktus, kurie perkeltų dalį kontroversijų nekeliančių konvencijos nuostatų į Lietuvos teisę, iki šiol, pasak J. Juškaitės, neparengė nė vieno tokio akto.

3. Lietuvoje vis aktyviau veikia su religiniu fundamentalizmu siejamos organizacijos. „Šalyje aktyviai pradėjo veikti Krikščioniškosios kultūros institutas, pagarsėjęs neapykantą skatinančiomis peticijomis. Lietuvoje taip pat vis aktyviau skleidžiama Laisvos visuomenės instituto ir kitų radikalizmu pagarsėjusių organizacijų veikla. Pastarasis institutas, bandydamas visuomenę įtikinti menama Stambulo konvencijos žala, savo video klipe panaudojo Aušvico koncentracijos stovyklos vaizdus“, – komentavo J. Juškaitė.

4. Valstybė pamiršo moterų balsavimo šimtmetį. 2018-ųjų lapkričio 2 dieną sukako 100 metų, kai Lietuva savo Laikinojoje Konstitucijoje suteikė balsavimo teisę moterims. Deja, anot J.Juškaitės, šimtmetis buvo paminėtas tik nevyriausybinių organizacijų pastangomis, valstybė esą pamiršo savo demokratijai ypač svarbią datą.

Nevyriausybininkai mini moterų balsavimo šimtmetį prie Vilniaus centrinio pašto, D. Putino nuotr.

5. Prekyba žmonėmis Lietuvoje. Sparčiai didėjant į Lietuvą atvykstančių darbo migrantų skaičiui, nevyriausybininkai sako, kad valstybė neskiria tinkamo dėmesio atvykstančių žmonių teisių užtikrinimui. „Į Lietuva atvykstantys žmonės išnaudojami, jiems nesumokamas atlyginimas, darbuotojai verčiami gyventi ypač prastomis sąlygomis, kas prilygsta prekybai žmonėmis“, – kalbėjo J. Juškaitė.