Metų pradžioje paskelbta naujausia „Eurobarometro“ apklausa atskleidė gyventojų nuostatas į skirtingas visuomenės grupes. Lietuvos gyventojų nuomone, šalyje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, amžiaus bei romų tautybės.
Pasirodo, beveik pusė arba 45 proc. gyventojų nenorėtų matyti romų tautybės žmogaus aukštame politiniame poste. 42 proc. mano, kad romų tautybė gali būti laikoma trūkumu norint įsidarbinti. Ketvirtadalis apklaustųjų nenorėtų dirbti su romų tautybės kolega, o 46 proc. žmonių būtų nepatenkinti, jeigu jų vaikas užmegztų romantinius santykius su romu arba musulmonu. Kartu daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų nebūtų prieš, jeigu jų vaikų klasėje būtų romų, o 78 proc. apklaustųjų sutinka, kad apie romų kultūrą ir istoriją turėtų būti mokoma pamokose.
Siekiant keisti visuomenės nuostatas į romus, šiemet šalyje vykdoma socialinė kampanija su žinute „Pažink, kad nereikėtų bijoti“. Jos metu nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje, lauko reklamų stenduose, viešojo transporto ekranuose gyventojai gali pastebėti įvairius įdomius faktus apie romų istoriją ir kultūrą, į kampaniją besijungiantys žinomi žmonės dalijasi savo patirtimis apie santykius su romais.
Apie tai, iš kur kyla nepagrįsti stereotipai bei kaip reikėtų juos keisti, kalbamės su Vilniaus rajono meru Robertu Duchnevičiumi. Jis neslepia, jo tikslas – kad kiekvienas žmogus, nepaisant jo tautybės, jaustųsi saugus, gerbiamas ir lygiavertis visuomenėje su kitais.
Pasidalinkite savo asmenine patirtimi. Ar Jums yra tekę patirti neigiamų visuomenės nuostatų dėl tautybės?
Manau, kad visiems viena ar kita forma teko tai patirti. Žinoma, dar priklauso nuo to, kokios tautybės esi. Tai ypač aktualu vykstant įvairioms geopolitinėms situacijoms. Ties tuo reikia dirbti, kad žmonės, nepaisant to, kokiai tautybei priklauso, būtų vertinami vienodai. Juk esame vienos valstybės piliečiai.
Matome, kad daug negatyvo plinta socialiniuose tinkluose. Būna atvirkščiai – kartais ir mažuma įžeidinėja daugumą.
Mano manymu, svarbiausia, kad būtų kuo mažiau tikrai rimtų diskriminacijos apraiškų, pavyzdžiui, kai dėl tautybės nepriimama į darbą.
Romų tautybės vaikai, Europos Parlamento nuotr.
Kaip manote, iš kur kyla visuomenės stereotipai apie tautybę?
Visuomenės stereotipai apie tautybę dažnai kyla iš nežinojimo, baimės ir neigiamų istorinių patirčių. Kartais jie perduodami iš kartos į kartą šeimose, artimųjų ar draugų gretose ir įsitvirtina kaip „tiesa“, nors iš tikrųjų yra klaidingi ir žalingi. Svarbu, kad žmogus gebėtų pats kritiškai vertinti tokius stereotipus ir remtis patikima informacija bei asmenine, o ne kitų išgalvota patirtimi.
Viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose galima pastebėti, kad tautybės pagrindu žmonės vieni kitus žemina. „Čigonas“ vis dar vartojamas kaip žeminantis žodis. O kartais žinomi ne tik romų, bet ir kitų tautybių žmonės viešai prisipažįsta, kad buvo laikas, kai slėpė savo tautybę. Bet ar tikrai gyvename visuomenėje, kurioje reikėtų gėdytis savo tautybės?
Jūsų minimo žodžio vartojimas žmogų žeminančiame kontekste yra nepriimtinas ir skaudina. Svarbu atminti, kad kiekvienas asmuo yra unikali asmenybė ir turėtų būti gerbiama nepaisant jo tautybės. Reikia atminti, kad net ir iš pirmo žvilgsnio atrodantys „nekalti“ juokeliai gali žeisti.
Mes, kaip brandi visuomenė, turime vieni kitus palaikyti, skatinti, stiprinti vienybę. Įžeidinėjimai, žeminimai yra skaldantis ir jokios vertės nekuriantis kelias. Nors per pastarąjį dešimtmetį situacija tikrai pasikeitė į gerą, deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės jaučiasi esantys priversti slėpti savo tautybę, bijodami diskriminacijos ar neapykantos. Tai rodo, kad valstybėje turime nuveikti dar daugiau kurdami tolerantiškesnę ir kitus priimančią visuomenę.
Labai svarbu žvelgti į Lietuvos istoriją, kaip ji keitėsi, prisiminti, kokia tolerantiška ir stipri visuomenė buvo, ypač tuo metu, kai kovojome dėl Nepriklausomybės. Galime ir turime mokytis iš praeities, vertinti geruosius pavyzdžius.
Šiemet Lietuvoje vyksta Romų visuomenės centro įgyvendinama visuomenės nuostatų į romus keitimo kampanija su žinute „Pažink, kad nereikėtų bijoti“. Koks Jūsų santykis su romais ir kaip Jūs matote šios tautybės žmones?
Visų pirma, sveikinu visuomenės nuostatų į romus keitimo kampaniją ir jos žinutę. Pažinimas ir atviras bendravimas yra esminiai žingsniai kovojant su neapykanta ir diskriminacija. Tikiuosi, kad ši kampanija paskatins žmones sužinoti daugiau apie romų kultūrą ir istoriją, padės sukurti pagarbesnius santykius tarp skirtingų tautybių žmonių.
Kampanijos „Pažink, kad nereikėtų bijoti“ medžiaga
Gerbiu romų bendruomenę ir vertinu jos indėlį į Vilniaus rajono ir visos Lietuvos kultūrinį ir socialinį gyvenimą. Romų tautybės žmonės, kaip ir visi kiti, nusipelno pagarbos, lygybės ir galimybių atskleisti savo potencialą. Siekiu užtikrinti, kad tiek romai, tiek ir visi kiti Vilniaus rajono gyventojai, nepaisant jų tautybės, jaustųsi saugūs ir gerbiami.
Kaip manote, ko reikia, kad visuomenėje esantys stereotipai keistųsi, kad diskriminacija dėl tautybės mažėtų?
Norint, kad visuomenėje esantys stereotipai keistųsi ir diskriminacija dėl tautybės mažėtų, reikia imtis įvairių priemonių. Svarbu nuo pat mažens mokyti vaikus apie įvairovę, toleranciją ir pagarbą. Švietimo įstaigos turėtų įtraukti į mokymo programas įvairių tautybių ir kultūrų atstovų istorijas bei pasiekimus.
Turime skatinti atvirą ir pagarbų dialogą tarp skirtingų tautybių žmonių. Tai gali būti pasiekiama per įvairius renginius, susitikimus ir edukacines programas.
Taip pat reikia stiprinti teisines priemones, kovojančias su diskriminacija ir neapykantos kalba. Svarbu užtikrinti, kad visi žmonės, nepaisant jų tautybės, galėtų jaustis saugūs ir lygūs visuomenės nariai.
Man labai svarbu stiprinti pilietinę visuomenę. Tam skiriu daug dėmesio. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie teigiamų pokyčių demonstruodami toleranciją ir pagarbą visiems žmonėms. Empatija ir supratingumas gali padėti kurti teisingesnę ir humaniškesnę visuomenę. To visiems ir noriu palinkėti.
